Į Palangą poilsiautojus traukia prisiminimai ir šeimos tradicijos

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Balsas.lt

2012-05-21 12:12

 Mėlyna jūra ir auksinės kopos – tokiais vaizdais atvirukuose Palanga vilioja poilsiautojus.

Ar 99 km pakrantės ir 100 saulėtų dienų per metus gelbsti pajūrio regiono turizmą? Apie tai kalbamės su Palangos verslininke, viešbučio „Vanagupė“ vykdomąja direktore Giedre Kvedaravičiene.

Klientų jau laukiama

– Ar kurortas jau pasiruošęs turizmo sezonui?

– Pasižvalgius po Palangą sakyti, kad viskas jau paruošta turizmo sezono pradžiai, būtų drąsu. Kai kur dar vyksta baigiamieji darbai, tačiau prasidėjus tikrajam, ne kalendoriniam, bet orų sezonui kurortas tikrai bus pasirengęs priimti svečius.

– Kokių gerų pavyzdžių esama kalbant apie verslininkų bendradarbiavimą su miesto valdžia?

– Per pastaruosius metus savivaldybė pristatė daugiau inovatyvių idėjų, susijusių su rinkodara, kurorto plėtra. Džiugu, kad ne tik verslininkai teikia idėjų, bet ir valdžia mėgina spręsti tam tikrus su kurorto infrastruktūra susijusius klausimus, mėginamos nubrėžti kurorto plėtros kryptis.

Žinoma, kitas dalykas, kaip tie planai įgyvendinami. Dažnai tarp planavimo ir idėjų įgyvendinimo būna nemažas atotrūkis, o rezultatai ne visai tokie, kokių norėtųsi.

– Su kokias trukdžiais susiduria vietos verslininkai?

– Dažniausiai neišsprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria ne tik kurortinis miestas, bet ir visas regionas. Egzistuoja trys svarbios problemos: sezoniškumo, pasiekiamumo ir kompleksinės infrastruktūros trūkumo.

Visos šios problemos turi savo priežastis ir savo paaiškinimus, nėra paprasta jas išspręsti greitai ir efektyviai. Kad jos būtų pradėtos spręsti, o ne tik identifikuoti ar deklaruoti, turi bendradarbiauti verslininkai ir Palangos savivaldybė. Kai kurie projektai reikalauja regioninio lygmens sprendimų – atskirų savivaldybių turizmo informacijos centrų ir susijusių verslo šakų bendradarbiavimo.

Dažnai aktualūs klausimai pernelyg lokalizuojami: Palangos problemos laikomos tik miesto problemomis ir nepagalvojama, kad jas išsprendus naudos būtų ne tik miestui, bet ir visam regionui.

Problemų dar liko

– Dažnai akcentuojama kurorto sezoniškumo problema. Ar esama rimtų užmojų ją spręsti?

– Atvirai kalbant, šiuo metu padėtis yra tokia pat, kokia buvo prieš porą metų. Vien faktas, kad pasibaigus sezonui didžioji dalis viešbučių ir smulkesnių kavinių uždaromos, yra iškalbingas.

Kai kurios problemos, susijusios su struktūrinių fondų lėšų įsisavinimu ir pagalba kurortų savivaldybėms, nacionaliniu lygiu gali būti sprendžiamos ir vietos verslininkų, bet jei verslo iniciatyvos nėra paremtos kitomis investicijomis, tokiomis kaip susisiekimo gerinimas ir panašiai, verslo pastangos tampa neadekvačios. Vis dar trūksta privataus ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimo.

Straipsnio puslapiai:

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas