Į Palangą poilsiautojus traukia prisiminimai ir šeimos tradicijos

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Balsas.lt

2012-05-21 12:12

 Mėlyna jūra ir auksinės kopos – tokiais vaizdais atvirukuose Palanga vilioja poilsiautojus.

Ar 99 km pakrantės ir 100 saulėtų dienų per metus gelbsti pajūrio regiono turizmą? Apie tai kalbamės su Palangos verslininke, viešbučio „Vanagupė“ vykdomąja direktore Giedre Kvedaravičiene.

Klientų jau laukiama

– Ar kurortas jau pasiruošęs turizmo sezonui?

– Pasižvalgius po Palangą sakyti, kad viskas jau paruošta turizmo sezono pradžiai, būtų drąsu. Kai kur dar vyksta baigiamieji darbai, tačiau prasidėjus tikrajam, ne kalendoriniam, bet orų sezonui kurortas tikrai bus pasirengęs priimti svečius.

– Kokių gerų pavyzdžių esama kalbant apie verslininkų bendradarbiavimą su miesto valdžia?

– Per pastaruosius metus savivaldybė pristatė daugiau inovatyvių idėjų, susijusių su rinkodara, kurorto plėtra. Džiugu, kad ne tik verslininkai teikia idėjų, bet ir valdžia mėgina spręsti tam tikrus su kurorto infrastruktūra susijusius klausimus, mėginamos nubrėžti kurorto plėtros kryptis.

Žinoma, kitas dalykas, kaip tie planai įgyvendinami. Dažnai tarp planavimo ir idėjų įgyvendinimo būna nemažas atotrūkis, o rezultatai ne visai tokie, kokių norėtųsi.

– Su kokias trukdžiais susiduria vietos verslininkai?

– Dažniausiai neišsprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria ne tik kurortinis miestas, bet ir visas regionas. Egzistuoja trys svarbios problemos: sezoniškumo, pasiekiamumo ir kompleksinės infrastruktūros trūkumo.

Visos šios problemos turi savo priežastis ir savo paaiškinimus, nėra paprasta jas išspręsti greitai ir efektyviai. Kad jos būtų pradėtos spręsti, o ne tik identifikuoti ar deklaruoti, turi bendradarbiauti verslininkai ir Palangos savivaldybė. Kai kurie projektai reikalauja regioninio lygmens sprendimų – atskirų savivaldybių turizmo informacijos centrų ir susijusių verslo šakų bendradarbiavimo.

Dažnai aktualūs klausimai pernelyg lokalizuojami: Palangos problemos laikomos tik miesto problemomis ir nepagalvojama, kad jas išsprendus naudos būtų ne tik miestui, bet ir visam regionui.

Problemų dar liko

– Dažnai akcentuojama kurorto sezoniškumo problema. Ar esama rimtų užmojų ją spręsti?

– Atvirai kalbant, šiuo metu padėtis yra tokia pat, kokia buvo prieš porą metų. Vien faktas, kad pasibaigus sezonui didžioji dalis viešbučių ir smulkesnių kavinių uždaromos, yra iškalbingas.

Kai kurios problemos, susijusios su struktūrinių fondų lėšų įsisavinimu ir pagalba kurortų savivaldybėms, nacionaliniu lygiu gali būti sprendžiamos ir vietos verslininkų, bet jei verslo iniciatyvos nėra paremtos kitomis investicijomis, tokiomis kaip susisiekimo gerinimas ir panašiai, verslo pastangos tampa neadekvačios. Vis dar trūksta privataus ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimo.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

Žilvinas Šilėnas. Regionai: baltosios knygos, baltosios dėmės

 Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas