I. Šimonytė: dirbti prieš vėją nelengva (2)

(Puslapis 1 iš 3)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-12-26 14:00

Baigusi kadenciją finansų ministrė Ingrida Šimonytė ketina ilgai ilsėtis. Interviu „Ekonomika.lt“ ji sako niekuomet nejautusi gyventojų priešiškumo: didžiausias „etiketes“ jai klijavę politikai bei žiniasklaida. Nemaloniausiu kadencijos darbu įvardija banko „Snoras“ bankrotą.

Kokia veikla planuojate užsiimti išėjusi iš Finansų ministerijos? Ar nėra gaila palikti šią instituciją, išdirbus tiek daug metų?

Ketinu ilgai pailsėti, o tada kibti į kitus darbus. Turiu ir pasiūlymų, ir savo idėjų, o ką konkrečiai veiksiu, nuspręsiu tada, kai mintims nebedarys įtakos buvusios kadencijos nuovargis.

Palikti ministeriją nebuvo nei keista, nei gaila – juk kai sutikau užimti politines pareigas, iš esmės ir apsisprendžiau išeiti, kai baigsis kadencija. Kai pradėjau dirbti ministre, tikrai nemaniau, kad dirbsiu taip ilgai.

Kokie buvo jūsų kaip ministrės svarbiausi darbai ir didžiausi iššūkiai? Ar geriau užimti ministrės pareigas, ar vis dėlto lengviau būti žemesnio rango specialiste?

Ministrui daug ką tenka spręsti ir prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurie nebūtinai bus populiarus ar vienareikšmiškai suprasti, bandyti juos paaiškinti. Sunkiausia darbe turbūt ir buvo, kad reikalingi sprendimai dažniausiai žmonėms atrodė nenaudingi, todėl paaiškinti naudą buvo sudėtinga.

2008 m. pokyčiai įvyko labai greitai ir daugeliui netikėtai, todėl susieti asmeninės gerovės mažėjimą su kuo nors kitu, nei tą rudenį įvykusiais rinkimais ir atėjusia nauja dauguma, buvo nelengva kiekvienam, nieko nežinančiam apie kredito prieaugio įtaką mūsų ūkiui ir „Lehman brothers“ poveikį pasaulinei finansų sistemai.

Dirbti tokiomis priešpriešinio vėjo sąlygomis yra nelengva, bet įmanoma, jeigu labai tiki tuo, ką darai, ir neturi asmeninių interesų tapti populiaria politike. Taigi, visa kadencija buvo nelengva, nors, be abejonės, jos pabaiga dėl atsigavusio, pakankamai sparčiai augančio ūkio ir itin sumažėjusio deficito bei skolos kainos buvo daug skaidresnė, nei pradžia. Sudėtingiausias iššūkis buvo „Snoro“ istorija, kurios su malonumu nebūčiau patyrusi, jeigu tai tik būtų buvę įmanoma. Bet tokiais atvejais niekas nesuteikia galimybės rinktis, kas patinka.

Kaip jautėtės, kai žmonių pozicija pasikeičia į visiškai priešingą: tik pradėjus vadovauti ministerijai, sulaukdavote įvairios kritikos ar pastabų, kad neva esate šalies buhalterė. Pasikeitus valdžiai visi, net ir naujosios koalicijos nariai, pradėjo girti nuveiktus darbus...

Visą kadenciją nemažai vaikščiojau pėsčiomis ir sutikdavau daug žmonių, todėl turiu pasakyti, kad niekada nejutau žmonių priešiškumo – daugiausia smalsumą, kartais norą pasikalbėti. Su atvira agresija susidūriau gal du kartus.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas