I. Šimonytė: skurdesnės šalys – kūrybiškesnės

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Balsas.lt

2012-09-26 11:42

 Dažnai viešumoje kalbant apie Lietuvos ir Šiaurės šalių ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ironiškai pabrėžiamas pasiturinčios ir kuklius išteklus turinčių šalių santykis, vis tik ši partnerystė tvirtėja ir jau galima pamatyti labai konkrečių rezultatų.

Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje rugsėjo 25 d. surengė šventinį renginį Vilniaus Mažajame teatre, skirtą 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinės paramos įgyvendinimo pradžiai pažymėti. Renginyje dalyvavęs Norvegijos ambasadorius Leif Arne Ullandas savo kalboje džiaugėsi Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimu ir teigė, kad šalių partnerystės rezultatai yra atspirties taškas naujų projektų ir idėjų vystymui.

Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas 2009-2014 m. Lietuvai skiria 84 milijonų eurų paramą. Norvegijos įnašas sudaro apie 97 proc. šios sumos. Parama yra skirstoma į 14 programų, kurias įgyvendina Lietuvos institucijos su partneriais Norvegijoje.

Pagrindinės paramos sritys yra aplinka ir klimato kaita, teisingumas, pilietinė visuomenė, visuomenės sveikata, tyrimai ir stipendijos, kultūros paveldas, žaliosios pramonės inovacijos ir kitos. Tai yra jau antrasis paramos etapas. Pirmojo etapo metu Lietuvai buvo skirta apie 64 milijonai eurų paramos, kurios didžioji dalis teko sveikatos apsaugos ir vaikų priežiūros sričiai.

Renginyje dalyvavusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė kalbėdama apie Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą naujienų portalui Balsas.lt sakė: „Norvegijos ir kitų partnerių paramą galima pavadinti nišine, nes ji užpildo tas nišas, kurių neužpildo Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Nors Lietuva gauna labai didelę paramą iš ES – per mokestinį laikotarpį ji sudaro net 6 milijardus eurų (be paramos žemės ūkiui), bet esama reikalavimų, kuriuos turi atitikti remiamos sritys. Yra keletas sričių, kurios stokoja ES paramos dėmesio, tad tokia dvišalė parama, kurią teikia Norvegijos karalystė ar susitarimas su Lithenšteinu padeda tas nišas užpildyti“.

Ministrės teigimu, įgyvendinta labai svarbūs projektai onkologinių ligų gydymo, kultūros paveldo ir kt srityse. „Nors atrodytų, kad šie projektai nedideli, bet yra labai svarbūs. Juk visi suprantame, kokia yra Pažaislio vienuolyno ar Liubavo malūno pridėtinė vertė. Svarbu, kad per šalių bendradarbiavimą stiprinamas nevyriausybinis sektorius, pilietinė visuomenė. Prie ribotų valstybės finansinių interesų galimybė skirti šias lėšas mums yra labai svarbi“, – sakė ministrė ir pridūrė, kad nors finansinė parama nėra milžiniška, bet tinkamai juos panaudojus tam tikrose gyvenimo srityse matyti puikūs rezultatai.

Į klausimą, apie tai, ką tokia partnerystė duoda šalims, kurių paramos gavėja yra pati Lietuva ir tokia pat materialia bendradarbiavimo išraiška atsilyginti negali, I. Šimonytė sakė: „Nors Lietuva gauna daugiau nei pati materialiai gali duoti, patirties ir naujovių mes galime pasiūlyti. Ne paslaptis, kad šalys, kurios turi mažiau pinigų būna linkusios į naujoves, reformas ir išradingumą, kuris gali praversti ir šaliai partneriai, kuri turi daug pinigų, bet nesusimąsto apie kokius nors praktinius dalykus, kuriuos gali pritaikyti ir savo gyvenime. Juk jei vienas žmogus yra labiau išsilavinęs, o kitas mažiau – jų tarpusavio bendravimas duoda naudos abiems“.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas