I. Staškevičius: auksinės taisyklės nėra

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-12-06 07:00

Interviu su „VP grupė“ nariu vyko lapkričio 27 dieną, likus dviems dienoms iki prekybos centro „Maxima“ griūties Rygoje.

Lietuvos laukinio kapitalizmo laikais kelių studentų įkurta alkoholinių gėrimų krautuvėlė Savanorių prospekte išsivystė į didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklą. Buvęs „VP Maket“ vadovas Ignas Staškevičius nesutinka, kad tai buvo pavyzdiniai jo karjeros metai.

„Nueik į kokią maksimą“, – toks sakinys, ko gero, nekart nuskambėjo dažno lietuvio namuose.

Kai verslo pavadinimai pradeda konkuruoti su bendriniais žodžiais, labai paradoksaliai atrodo vieno iš šio prekybos giganto įkūrėjų ir buvusio „VP Market“ bei „Maxima“ vadovo Igno Staškevičiaus prisipažinimas, kad tikru vadovu savęs nelaiko. Pokalbis su verslininku vyko „Akropolio“ verslo centre, kur 6 pastato aukšte įsikūręs nedidelis bendrovės NDX biuras. Čia nuo Šeškinės kalvų atsiveria puiki Vilniaus panorama net darganotą dieną, tačiau vadovo kabinetas nė kiek neprimena ištaigingų kadrų iš Holivudo filmų.

„Niekada nebuvau tikras vadovas, mat, kalbėdami apie vadybos specialistus, turime galvoje žmones, kurie vadovauja didelėms bendrovėms. Mano vaidmuo visada buvo mišrus: aš esu nedidelis akcininkas visose bendrovėse, kurioms teko vadovauti anksčiau ir dabar. Pavyzdžiui, kalbinti mane kaip NDX vadovą nebūtų stimulo, nes pati įmonė nėra didelė, o ir veiklą vykdome užsienyje“, – kalba 10 darbuotojų šiandien vienijančios bendrovės valdybos pirmininkas.

Satyrą apie Lietuvos verslo ryklius parašęs I. Staškevičius save pirmiausia tapatina su verslininku ir, kalbėdamas apie praėjusius karjeros metus, vadovo pareigas nustumia į antrą planą. „Kadaise teko vadovauti „Maximai“, „Eurovaistinėms“, tai buvo didelės bendrovės. Iki to laiko teko vykdyti įvairius projektus, taigi save laikau labiau verslininku nei vadovu. Darbas generalinio direktoriaus poste nėra pavyzdiniai mano karjeros metai“, – pasakoja jis ir pabrėžia, kad įmonių kūrimosi metu svarbesnė buvo artima kontrolė, o ne vadovavimas.

„Geriausia, kai įmonei vadovauja geriausias įmanomas vadovas. Jis nebūtinai turi būti susijęs su akcininkais. Tiesiog tai buvo toks metas, kai reikėjo didesnės kontrolės, artimesnės priežiūros, ir akcininkai man patikėjo tų įmonių vairą. Paskui vadovai keitėsi, ir šiandien tos įmonės puikiai tvarkosi. „Eurovaistinėse“ nebėra su akcininkais susijusių vadovų“, – apie tuometinę situaciją pasakoja akcininkas.

Šiandien verslininkas atlieka stebėtojo vaidmenį įvairių įmonių valdybose, yra jų narys arba atlieka patariamąjį vaidmenį. Nors, pasak I. Staškevičiaus, darbo tempas yra kiek sulėtėjęs, šiandien dinamikos jam netrūksta, nes dalyvauja naujų investicijų žvalgybos ir verslo grupės įmonių priežiūros procesuose.

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas

Close

Šeši ekspertų patarimai, kaip išsirinkti tinkamą praktikos vietą

 Kiekvienas studentas dar mokydamasis aukštojoje mokykloje turi šansą praktikos metu išbandyti save pirmoje profesinėje stotelėje. Tyrimai rodo, kad praktiką atlikę studentai turi tris kartus didesnę tikimybę gauti darbo ...

Darbo rinka ateityje: kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Spartus technologijų progresas neatpažįstamai pakeitė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir darbo specifiką. Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. ...

Naujas darbo paieškų sezonas: senos viltys ir naujos bėdos

 Kartu su naujais mokslo metais prasidėjęs naujas darbuotojų ir darbų medžioklės sezonas atneša kozirių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmoji ...

Trys darbuotojų perdegimo požymiai – kaip to išvengti?

Įsibėgėjęs vasaros sezonas – tai ne tik metas, kai sulėtėja darbų tempas, bet ir išryškėja darbuotojų perdegimo požymiai. Sveikatos atžvilgiu vasarą energijos turėtų netrūkti – daugiau šviesių valandų, natūralių ...

Ekspertų patarimai: kaip netapti darbo įkaitu?

Kiekvienas, ėmęsis kurti verslą, galėtų patvirtinti, kad riba tarp nuosavo verslo ir asmeninio gyvenimo labai plona. Vis dėlto, specialistų teigimu, atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą būtina. Norint kelti našumą, reikia išmokti ...

Pats sau bosas: svajonių profesija, tačiau ne visiems įkandama

Turbūt ne vienas norėtų keliauti, tačiau tuo pačiu metu ir dirbti mėgiamą darbą. Ypač apie tai svajoja jaunimas: laisvė, kūryba, kelionės. Vis dėlto, dirbti laisvai samdomą darbą (angl. freelanceris) gali būti itin sunku. Kelionių ...

Reikiamą darbuotoją darbdaviai vis dar gaudo ant tuščio kabliuko

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės ...

Prireikia vis daugiau darbuotojų: įvardijo, kurių trūksta labiausiai

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo ...

Slaptųjų agentų darbą primenanti profesija: jų prisibijo ne vienas darbuotojas

Kaip dirba jų darbuotojai siekia išsiaiškinti ne tik privataus sektoriaus verslininkai, bet ir valstybės valdomos įmonės. Tam pasitelkiami „slaptieji pirkėjai“, kurių darbas kartais gali priminti filmo scenarijų. Kad ...

Ieškant darbo teks susidurti su vienu dažniausių reikalavimų

Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi, byloja liaudies išmintis. Tai pasakytina ir apie užsienio kalbų mokėjimą – gebėjimas bendrauti kita kalba praverčia ne tik asmeniškai, keliaujant, susipažįstant su naujais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas