Ieškant kaltų dėl prastesnės maisto kokybės Lietuvoje, atskleidžiami ir kiti nekokybiški produktai

(Puslapis 1 iš 3)


Parduotuvėje (nuotr. 123rf.com)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-11-22 15:27

 Seime sudaryta laikinoji tyrimo komisija toliau narplioja, kas kaltas, kad anksčiau nesiimta tirti Lietuvoje parduodamų maisto produktų kokybė. Apklausiant buvusius ministrus bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorių paaiškėjo, kad įtarimų buvo kilę dar 2011 metais, tačiau, kam reikėjo tai tirti – nežinia.

Komisijos pirmininkė Guoda Burokienė tvirtina, kad ši situacija galėjo būti atskleista daug anksčiau, dar 2011–2013 metais, nes jau tuomet žiniasklaidoje buvo straipsnių apie skirtinga kokybę. Bet, pasak jos, trūko noro ar ko. Visgi, G. Burokienė tvirtina, kad Lietuvoje maistą vartoti yra saugu.

„Kaip šiandien išsiaiškinome kokybės priklauso nuo kainos tai jei įvežame tuos produktus mūsų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patikrina, yra leistinos ir kitos normos, yra saugu vartoti.

Dar bus aiškiau po kito posėdžio, kai bus buvęs VMVT vadovas, kokia jo pozicija, kas buvo daroma, kas ne“, – žurnalistams Seime po posėdžio sakė G. Burokienė.

Prastesni ir skalbimo milteliai, ir padangos, ir žuvis

Buvęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis pirmiausia patikino, kad politinio lygmens klausimų, kurie būtų sprendžiami ministerijose, kelta nebuvo.

„Dažniausiai keliami maisto produktų klausimai, o tai nebuvo mūsų kompetencija. Dėl kitų produktų atliekami tyrimai, kai dėl jų kreipiasi vartotojai. Mes įtarimais nesivadovaujame, vadovaujamės realiu gyvenimu, nes funkcija yra ginti vartotojų teises, o ne produktų kokybę tikrinti. Ir tokių tyrimų didžiulė masė. Nei aš jų nepapasakosiu nei vadovas buvęs. Tai ir regioniniai padaliniai, masės tarnybų, kartais vartotojai, kartais gamintojai teisūs būna“, – kalbėjo J. Bernatonis.

Buvęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas pasakojo, kad dar 2011 metais iškilo klausimų dėl tų pačių etikečių, tačiau skirtingos maisto kokybės, kuomet slovakai pristatė savo patikrinimus.

F. Petrausko teigimu, 2012–2013 m. su Lietuvos gydytojų sąjungos vadovu Liutauru Labanausku atliktas pirmasis žingsnis – pasirinkta tirti vaikų maistelį. Tačiau, kaip vėliau posėdyje paaiškėjo, toks žingsnis liko tik pokalbiu, realių veiksmų nesiimta. Kaip F. Petrauskas tikina, į tai turėjo įsijungti ministerijos, pabrėžiamas Sveikatos ministerijos vaidmuo.

Jis pasakoja, kad visus tyrimus reikėjo derinti su Žemės ūkio ministerija, o 2015 m., paaiškėjus čekų ir slovakų tyrimams, Sveikatos reikalų komitete nuspręsta visą maisto tyrinėjimą pavesti VMVT, jiems leista taikyti ekonomines sankcijas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Paskelbti naujausi atlyginimų vidurkiai: skirtumai – dešimtimis kartų

Tarp daugiausiai mokėjusios įmonės ir daugiausia Lietuvoje darbuotojų turinčios įmonės atlyginimų vidurkių skirtumas – net daugiau nei 44 kartai. Tai galima pamatyti iš naujausių „Sodros“ duomenų. Pirmiausia pastebėtina, ...

„Sodra“ skelbia dar daugiau duomenų apie atlyginimus skirtingose įmonėse

„Sodra“ nuo šiol teikia daugiau viešų duomenų apie įmonių darbuotojų uždirbamas pajamas. Pradėta viešai skelbti įmonių, kuriose yra daugiau nei 20 darbuotojų, atlyginimų mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. ...

Ilja Laursas: jau šiandien yra gaminami bitkoinų radiatoriai namams šildyti

Abejonių, kad blockchain technologijų pritaikymas ir galimybės turi milžinišką potencialą, lieka vis mažiau. Ilja Laursas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas, į programavimo ...

Į Lietuvą plūstant imigrantams imama skambinti pavojaus varpais dėl skriaudžiamų lietuvių

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trinka rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai tarps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies.

Kokį būstą ir už kiek perka lietuviai, latviai, estai ir ukrainiečiai?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje? Dažniau parduoda ...

NT ekspertai stebi augančią tendenciją: lietuviai nuo butų gręžiasi į nuosavus namus

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. ...

Šeimas iš skurdo siūloma traukti didinant vaiko pinigus: suma turėtų būti daug didesnė

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač ...

Teigiami pokyčiai valstybei leido sutaupyti milijonus, bet viename sektoriuje vis dar klesti korupcija

Statybų sektorius vis dar išlieka skaudžiausia Lietuvos viešųjų pirkimų žaizda, bet matyti teigiamų prošvaisčių maisto ir kelių sektoriuje, kurie leidžia valstybei sutaupyti milijonus, pastebi Viešųjų pirkimų tarnybos ...

Artėja pokyčiai: nepasiruošusiems gresia didžiulės baudos

Jau kitą penktadienį, gegužės 25-ąją, visoje Europos Sąjungoje pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Teisingumo ministerija primena, kad visos organizacijos, net mažiausi verslai, turi peržiūrėti tvarkomus asmens duomenis ir ...

Per mėnesį šoktelėjusios kuro kainos tuština lietuvių pinigines

Šį mėnesį visų vairuojančių piniginės galėjo itin patuštėti. Gegužės mėnesį atliktas Pricer.lt degalų kainų tyrimas atskleidė, kad per mėnesį vidutinė A95 benzino kaina Lietuvoje (su PVM ir akcizu) kilo 6 proc., o dyzelinio kuro ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas