Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Ieva Skačkauskaitė

2018-01-09 14:28

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais.

Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus siekė 3,7 proc., lėmė tiek vidaus ekonominiai veiksniai, tiek vartotojams nepalankios tendencijos pasaulinėse žaliavų rinkose. Per metus infliaciją labiausiai padidino maisto produktų ir gėrimų (iš jų – alaus, pieno, aliejaus ir riebalų), degalų bei paslaugų kainos.

Kainų šuolis pasaulinėse rinkose

Maisto ir energijos kainų augimą, kaip žinoma, daugiausia nulėmė išorės veiksniai, kuriems Lietuva, kaip maža ekonomika, įtakos neturi. Naftos kaina pernai pasaulinėse rinkose šoktelėjo daugiau nei 20 proc. – tai brangino ir degalus Lietuvoje. Kitas stiprus kainas prekių lentynose paveikęs veiksnys buvo pasaulinės maisto žaliavų kainos, kurios pernai padidėjo apie 12 proc.

Iš itin dažnai vartojamų maisto produktų labiausiai pasaulinėse rinkose brango žaliavinis pienas, aliejai ir riebalai. Vidutiniškai per metus Lietuvoje apie 20 proc. padidėjo sviesto kaina, aliejus ir kiti riebalai pabrango apie 12 proc.

Kadangi šių maisto žaliavų brangimas buvo pasaulinis, Lietuva pagal jį nebuvo išskirtinė: panašiai pieno produktų, sviesto, aliejų ir riebalų kainos padidėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, Latvijoje.

Infliaciją didino mokesčių pokyčiai

Vis dėlto bendro prekių krepšelio kaina Lietuvoje ir Estijoje augo sparčiau nei Latvijoje. Viena iš priežasčių buvo ta, kad abiejose šalyse nemenkai išaugo alkoholinių gėrimų kainos. Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje buvo nemenkai keliami akcizai alkoholiui. Dėl to Lietuvoje vien alaus kainos vidutiniškai per metus padidėjo apie 30 proc., o Estijoje – apie 12 proc.

Pernai Lietuvoje mokestiniai pokyčiai – akcizai alkoholiniams gėrimams, šilumos PVM lengvatos pokyčiai – padarė didelę įtaką infliacijai. Jeigu nagrinėtume infliaciją, neapimančią minėtų mokesčių pakeitimų, pamatytume, kad Lietuvoje kainų augimas labai panašus į kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių kainų augimą, svyruojantį apie 3 proc. Tai rodo, jog visos jos yra vis dar besivystančios ekonomikos šalys ir jose tebevyksta panašūs konvergencijos procesai, t. y. artėjimas prie ES vidurkių.

Kodėl brango paslaugos?

Paslaugų kainos Lietuvoje vis dėlto augo daugiausia iš kitų euro zonos valstybių. Nemenką paslaugų kainų augimą Lietuvoje reikėtų sieti su darbo užmokesčio raida. Nors darbo užmokestis visose Baltijos šalyse kilo daugiau nei euro zonos vidurkis, smarkiausiai iš trijų Baltijos sesių jis paaugo Lietuvoje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas