Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė

2018-05-25 17:29

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome 143 dienas.

Deja, nepasikeitusi Laisvės nuo mokesčių dienos minėjimo data nerodo mokesčių sistemos stabilumo. Ji tik rodo, kad valdžia išlaidauja tokiu pat tempu, kokiu auga ekonomika. Net ir ekonomikos augimas politikams nėra pakankama priežastis reikšmingai sumažinti mokestinę naštą.

4768 eurus – tiek vidutiniškai vienas gyventojas, įskaitant vaikus, senjorus ir bedarbius, šiemet atseikės mokesčiams. Tai – 525 eurais daugiau nei pernai. Iš viso šiais metais sumokėsime daugiau kaip 13 milijardų eurų mokesčių ir įmokų.

Valdžia, deja, čekio, rodančio kur šie pinigai panaudojami, mokesčių mokėtojams nepateikia. Nors domėtis, kur ir kaip panaudojami mūsų sumokėti mokesčiai – pilietiška ir pagirtina. Tad kas gi labiausiai lėmė mokesčių naštos pokyčius šiemet?

Kas keitėsi šiemet

Mokesčiai didėjo ne visiems gyventojams. Dirbantiems savarankiškai buvo suteikta galimybė pirmus veiklos metus „atostogauti” – nesidrausti socialiniu draudimu ir nemokėti „Sodros” įmokų. Pelno mokesčio pirmaisiais metais nuo šių metų gali nemokėti ir naujai įsiregistravusios įmonės, kurių metinės pajamos ne didesnės nei 300 tūkst. eurų, o darbuotojų skaičius ne didesnis nei 10.

Dirbantiems pagal darbo sutartis maksimalus neapmokestinamasis pajamų dydis buvo padidintas nuo 310 iki 380 eurų, tad sumažėjo gyventojų pajamų mokesčio našta. Tiesa, tuo pasidžiaugti negali mažiausias pajamas gaunantys ir ne pilnu etatu dirbantys gyventojai. Jiems dėl įvestų „Sodros” įmokų grindų įmokas tenka mokėti nuo sumos, ne mažesnės nei MMA, net jei darbuojasi tik keletą valandų per mėnesį.

Šiemet valdžia žada plačiau taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį didesnes pajamas gaunantiems darbuotojams. O tiems, kurių atlyginimas per mėnesį viršija 10 šalies vidutinių darbo užmokesčių siūloma įvesti „Sodros” įmokų „lubas”.

Tiesa, horizonte sužibusią viltį, kad 2019-aisiais mokesčių našta bus mažesnė, kiek gesina valdžios planai įvesti progresinį gyventojų pajamų mokestį, apmokestinti antrąjį gyventojų būstą, naikinti dalį verslo liudijimų ir didinti akcizus tabako produktams.

Seime Svarstomas progresinis GPM tarifas, planuojama, biudžetą papildys vos 4 mln. eurų. Žinoma, jei ateityje nebus sugalvota jį padidinti ar žemiau nuleisti mokesčio kartelę.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas