Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė

2018-05-25 17:29

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome 143 dienas.

Deja, nepasikeitusi Laisvės nuo mokesčių dienos minėjimo data nerodo mokesčių sistemos stabilumo. Ji tik rodo, kad valdžia išlaidauja tokiu pat tempu, kokiu auga ekonomika. Net ir ekonomikos augimas politikams nėra pakankama priežastis reikšmingai sumažinti mokestinę naštą.

4768 eurus – tiek vidutiniškai vienas gyventojas, įskaitant vaikus, senjorus ir bedarbius, šiemet atseikės mokesčiams. Tai – 525 eurais daugiau nei pernai. Iš viso šiais metais sumokėsime daugiau kaip 13 milijardų eurų mokesčių ir įmokų.

Valdžia, deja, čekio, rodančio kur šie pinigai panaudojami, mokesčių mokėtojams nepateikia. Nors domėtis, kur ir kaip panaudojami mūsų sumokėti mokesčiai – pilietiška ir pagirtina. Tad kas gi labiausiai lėmė mokesčių naštos pokyčius šiemet?

Kas keitėsi šiemet

Mokesčiai didėjo ne visiems gyventojams. Dirbantiems savarankiškai buvo suteikta galimybė pirmus veiklos metus „atostogauti” – nesidrausti socialiniu draudimu ir nemokėti „Sodros” įmokų. Pelno mokesčio pirmaisiais metais nuo šių metų gali nemokėti ir naujai įsiregistravusios įmonės, kurių metinės pajamos ne didesnės nei 300 tūkst. eurų, o darbuotojų skaičius ne didesnis nei 10.

Dirbantiems pagal darbo sutartis maksimalus neapmokestinamasis pajamų dydis buvo padidintas nuo 310 iki 380 eurų, tad sumažėjo gyventojų pajamų mokesčio našta. Tiesa, tuo pasidžiaugti negali mažiausias pajamas gaunantys ir ne pilnu etatu dirbantys gyventojai. Jiems dėl įvestų „Sodros” įmokų grindų įmokas tenka mokėti nuo sumos, ne mažesnės nei MMA, net jei darbuojasi tik keletą valandų per mėnesį.

Šiemet valdžia žada plačiau taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį didesnes pajamas gaunantiems darbuotojams. O tiems, kurių atlyginimas per mėnesį viršija 10 šalies vidutinių darbo užmokesčių siūloma įvesti „Sodros” įmokų „lubas”.

Tiesa, horizonte sužibusią viltį, kad 2019-aisiais mokesčių našta bus mažesnė, kiek gesina valdžios planai įvesti progresinį gyventojų pajamų mokestį, apmokestinti antrąjį gyventojų būstą, naikinti dalį verslo liudijimų ir didinti akcizus tabako produktams.

Seime Svarstomas progresinis GPM tarifas, planuojama, biudžetą papildys vos 4 mln. eurų. Žinoma, jei ateityje nebus sugalvota jį padidinti ar žemiau nuleisti mokesčio kartelę.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas