Ieva Valeškaitė. Pelno mokestis – ko iš tikrųjų reikia šalies verslui?

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. Ieva Valeškaitė

2017-07-10 17:07

Skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų ir sukurti darbo vietų – tokius tikslus įvardijo Vyriausybė, pristatydama planus mokesčių ir socialinėje srityje. Verslumą siūloma skatinti suteikiant 1 metų pelno mokesčio „atostogas“ – nustatyti nulinį pelno mokesčio tarifą smulkioms įmonėms – toms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 10, o apyvarta – 300 000 eurų. Tokios įmonės jau dabar moka sumažintą – 5 proc. dydžio pelno mokesčio tarifą, galimybė jo visai nemokėti pirmaisiais veiklos metais būtų papildoma paskata.

Tačiau, ar tokios „atostogos” tikrai prasmingos? Juk didžioji dalis naujai sukurtų įmonių pirmaisiais veiklos metais pelno nė neuždirba. Ko iš tikrųjų reikia šalies verslui?

Tobulėti yra kur

Pagal Lietuvoje galiojančią pelno apmokestinimo tvarką, pelno mokestis mokamas nuo uždirbto pelno – net jei įmonės savininkas jo neišsimoka, o investuoja į veiklą. Nusprendus šį pelną išsimokėti, jis papildomai apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu.

Dar blogiau yra tai, kad įmonės, kurių pardavimo pajamos viršija 300 000 eurų, pelno mokestį turi mokėti avansu. Jis apskaičiuojamas arba pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, arba pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. Tačiau čia slypi pavojus – jei užpraeitais metais įmonė veikė pelningai, o šiemet jau patiria nuostolį, avansinį pelno mokestį ji vis tiek privalės mokėti.

Jei avansinį pelno mokestį bus pasirenkama skaičiuoti pagal numatomą šių metų pelną, svarbu nesuklysti jį apskaičiuojant. Apskaičiuota avansinio pelno mokesčio suma privalo sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų faktiškos metinio pelno mokesčio sumos. Priešingu atveju, teks mokėti dar ir prikapsėjusius delspinigius. Avansiniu pelno mokesčiu siekiama greičiau papildyti Lietuvos biudžetą, tačiau įmonėms toks išankstinis mokėjimas reiškia dalies laisvų lėšų įšaldymą

Tiesa, įmonėms leidžiama mažinti apmokestinamąjį pelną perkeliant praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolius. Tai – logiška taisyklė. Juk pelno mokestį reikia mokėti kiekvienais metais, kai įmonė veikia pelningai, kai ji patiria nuostolius, niekas įmonei pinigų negrąžina.

Vis dėlto, ši taisyklė ne visada užtikrina apmokestinimo teisingumą. Nors nuostolius perkelti į ateitį galima neribotai, galima susidurti ir su tokiomis situacijomis, kai kelis metus iš eilės pelningai dirbusi ir nuo uždirbto pelno mokestį mokėjusi įmonė patiria didelius nuostolius ir yra priversta veiklą baigti. Tokiu atveju, galimybės susigrąžinti sumokėtą pelno mokestį nėra, o ir nuostolių perkėlimas į ateitį nebetenka prasmės.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas