Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

(Puslapis 1 iš 2)


Barcroft Media nuotr. Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

2018-02-23 17:19

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, atsirastų mokesčio laiptai. Atlyginimo dalis, viršijanti 1267 eurus „į rankas“ būtų apmokestinama 16 proc. dydžio GPM, 1892 eurus – 17 proc. GPM, 2508 eurus – 20 proc. dydžio GPM.

Ką tai reiškia? Tai, ko politikai žada nedaryti, bet daro nuolatos – mokesčių didinimą. Mokestinė našta išaugtų beveik kas dešimtam dirbančiajam.

Negi kažkam dar atrodo, kad sumokame per mažai? Darbo apmokestinimo našta gaunantiems vidutines pajamas Lietuvoje ne tik siekia Europos Sąjungos šalių narių vidurkį, bet lenkiame ir labiausiai išsivysčiusias valstybes – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalis nares. 2016 m. duomenimis, EBPO narėse reali mokesčių našta vidutiniškai siekė 36 proc., Lietuvoje – daugiau kaip 41 proc.

Jei atrodo, kad priėmus šį siūlymą mokesčiai didės nedaug – neapsigaukime. Būtų sukuriama tokia mokestinė sistema, kurioje mokestinė našta užprogramuota didėti. Ateityje kylant atlyginimams, žemiausiu – 15 proc. dydžio tarifu – bus apmokestinta vis mažesnė gyventojų pajamų dalis, todėl mokestinė našta tik sunkės.

Progresiniai mokesčiai atnešė gerovę Šiaurės šalių gyventojams – sako progresinių mokesčių fanai. Tačiau pamiršta paminėti, kad palyginti su jomis, Lietuvoje mokesčius siūloma didinti nuo ypač mažos sumos – 20 tūkst. eurų „ant popieriaus“ per metus. Pavyzdžiui, Švedijoje aukštesnis tarifas įsijungia ties 63 tūkst. eurų metinių pajamų. Kartu egzistuoja galimybė nuo apmokestinamųjų pajamų atskaityti palūkanas ar vykimo į darbą išlaidas, taip mažinant gyventojo mokestinę naštą. Danijoje didesnis GPM tarifas taikomas pasiekus 67 tūkst. eurų metinių pajamų ribą. Čia taip pat galioja galimybė atskaityti palūkanas ir vykimo į darbą išlaidas.

Pamirštama paminėti ir tai, kad pagal dabartinę sistemą Lietuvoje jau dabar egzistuoja mokesčių progresyvumas. Visų pirma, taip yra dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD), kuris yra didesnis mažas pajamas gaunantiems asmenims. Dėl NPD taikymo daugiau uždirbantys asmenys šiuo metu moka didesnius mokesčius ir absoliučia suma, ir procentais. Progresyvumas atsiranda ir todėl, kad dešimtis kartų didesnes „Sodros“ įmokas mokantieji gali tikėtis vos kelis kartus didesnės pensijos.

Projekto rengėjai vertina, kad per metus į biudžetą būtų surenkama papildomai 105 mln. eurų. Tačiau tokios prognozės gali būti pernelyg optimistinės. Tikėtina, kad gali išaugti mokesčių vengimas ar sumažėti gyventojų paskatos užsidirbti daugiau. O kur dar papildomos išlaidos mokesčių administravimui. Daug uždirbantys asmenys yra mobilesni – jų ir užsienyje laukia patrauklios veiklos galimybės. Pajutę, kad ore sklando didėjančių mokesčių dvasia, jie bus linkę savo pajamas perkelti į žemesnio apmokestinimo šalis, todėl biudžeto lėšų galėtų netgi sumažėti.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas