Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

2017-10-02 16:06

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono melodijų, kol atsilaisvins mokesčių konsultantas ir paaiškins painias įstatymo nuostatas, su kuriomis susiduriate bandydami pateikti deklaraciją? Gal „užlūžus“ sistemai nerimaujate, ar nepateikus deklaracijos laiku neprisidarysite rūpesčių? O gal, kaip ir daugiau nei 150 tūkstančių Lietuvos gyventojų deklaracijos nepateikėte, nes nespėjote, pamiršote ar nežinojote, kad tai padaryti Jums privaloma?

Valdžia Jums ruošia staigmeną – Seime skinasi kelią siūlymas įteisinti visuotinį turto deklaravimą. Kiekvienais metais privalėtume deklaruoti neregistruotą nekilnojamąjį turtą, statybas, lėšas, turimas ne Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pasiskolintas, paskolintas lėšas, vertybinius popierius, jeigu jų bendra suma viršija 1500 eurų, ir brangesnius nei 1500 eurų meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius.

Jei mokesčių administratoriui kils abejonių, teks pagrįsti deklaruoto turto įsigijimo šaltinius. O pamiršus pateikti deklaraciją arba neteisingai užpildžius jos duomenis, tektų atsakyti administracine ar baudžiamąja tvarka. Suklysti galima lengvai – ne kiekvienas žino prieš dešimtmetį namų sienas papuošusio paveikslo vertę.

Valdžia apie gyventojus informacijos reikalauja vis daugiau – nuo pernai gyventojai privalo deklaruoti per pastaruosius 13 metų gautas dovanas ar grynaisiais gautas paskolas. Bankai, registrai, notarai ir darbdaviai jau teikia mokesčių administratoriui informaciją apie gyventojų sąskaitų apyvartas ar likučius. Didelė dalis šalies gyventojų savo turimą turtą deklaravo dar 2003-iaisiais, vienkartinio gyventojų turto deklaravimo metu. Tad informacijos apie gyventojų turtą valdžia jau dabar turi daugiau nei pakankamai.

Politikai, valstybės tarnautojai bei vadovaujančias pareigas užimantys asmenys tokį turtą deklaruoja kasmet. Tačiau, panašu, kad jais apsiriboti neketinama. Valdžiai nė motais, kad per 50 metų ikoną ar sidabrinių šaukštų komplektą užgyvenę senjorai pavasarį sunerimę stumdysis eilėse, bandydami pateikti deklaraciją. Juk turbūt nesitikima, kad jie tai sėkmingai darys internetu.

Didžiausia ironija slypi tame, kad labai sunku pasitikėti valdžia, kuri pati savo turimo turto nesusiskaičiuoja jau daugiau nei 20 metų. Štai Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad valstybė pati tiksliai nežino, kiek turi ilgalaikio turto. Dalis jo (kelių, žemės, miškų) nėra įtraukta į finansines ataskaitas. O trečdalis valstybės laisvos žemės ploto vertės net nėra užregistruota apskaitoje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, ...

Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas