Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

2017-10-02 16:06

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono melodijų, kol atsilaisvins mokesčių konsultantas ir paaiškins painias įstatymo nuostatas, su kuriomis susiduriate bandydami pateikti deklaraciją? Gal „užlūžus“ sistemai nerimaujate, ar nepateikus deklaracijos laiku neprisidarysite rūpesčių? O gal, kaip ir daugiau nei 150 tūkstančių Lietuvos gyventojų deklaracijos nepateikėte, nes nespėjote, pamiršote ar nežinojote, kad tai padaryti Jums privaloma?

Valdžia Jums ruošia staigmeną – Seime skinasi kelią siūlymas įteisinti visuotinį turto deklaravimą. Kiekvienais metais privalėtume deklaruoti neregistruotą nekilnojamąjį turtą, statybas, lėšas, turimas ne Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pasiskolintas, paskolintas lėšas, vertybinius popierius, jeigu jų bendra suma viršija 1500 eurų, ir brangesnius nei 1500 eurų meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius.

Jei mokesčių administratoriui kils abejonių, teks pagrįsti deklaruoto turto įsigijimo šaltinius. O pamiršus pateikti deklaraciją arba neteisingai užpildžius jos duomenis, tektų atsakyti administracine ar baudžiamąja tvarka. Suklysti galima lengvai – ne kiekvienas žino prieš dešimtmetį namų sienas papuošusio paveikslo vertę.

Valdžia apie gyventojus informacijos reikalauja vis daugiau – nuo pernai gyventojai privalo deklaruoti per pastaruosius 13 metų gautas dovanas ar grynaisiais gautas paskolas. Bankai, registrai, notarai ir darbdaviai jau teikia mokesčių administratoriui informaciją apie gyventojų sąskaitų apyvartas ar likučius. Didelė dalis šalies gyventojų savo turimą turtą deklaravo dar 2003-iaisiais, vienkartinio gyventojų turto deklaravimo metu. Tad informacijos apie gyventojų turtą valdžia jau dabar turi daugiau nei pakankamai.

Politikai, valstybės tarnautojai bei vadovaujančias pareigas užimantys asmenys tokį turtą deklaruoja kasmet. Tačiau, panašu, kad jais apsiriboti neketinama. Valdžiai nė motais, kad per 50 metų ikoną ar sidabrinių šaukštų komplektą užgyvenę senjorai pavasarį sunerimę stumdysis eilėse, bandydami pateikti deklaraciją. Juk turbūt nesitikima, kad jie tai sėkmingai darys internetu.

Didžiausia ironija slypi tame, kad labai sunku pasitikėti valdžia, kuri pati savo turimo turto nesusiskaičiuoja jau daugiau nei 20 metų. Štai Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad valstybė pati tiksliai nežino, kiek turi ilgalaikio turto. Dalis jo (kelių, žemės, miškų) nėra įtraukta į finansines ataskaitas. O trečdalis valstybės laisvos žemės ploto vertės net nėra užregistruota apskaitoje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas