Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

2017-10-02 16:06

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono melodijų, kol atsilaisvins mokesčių konsultantas ir paaiškins painias įstatymo nuostatas, su kuriomis susiduriate bandydami pateikti deklaraciją? Gal „užlūžus“ sistemai nerimaujate, ar nepateikus deklaracijos laiku neprisidarysite rūpesčių? O gal, kaip ir daugiau nei 150 tūkstančių Lietuvos gyventojų deklaracijos nepateikėte, nes nespėjote, pamiršote ar nežinojote, kad tai padaryti Jums privaloma?

Valdžia Jums ruošia staigmeną – Seime skinasi kelią siūlymas įteisinti visuotinį turto deklaravimą. Kiekvienais metais privalėtume deklaruoti neregistruotą nekilnojamąjį turtą, statybas, lėšas, turimas ne Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pasiskolintas, paskolintas lėšas, vertybinius popierius, jeigu jų bendra suma viršija 1500 eurų, ir brangesnius nei 1500 eurų meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius.

Jei mokesčių administratoriui kils abejonių, teks pagrįsti deklaruoto turto įsigijimo šaltinius. O pamiršus pateikti deklaraciją arba neteisingai užpildžius jos duomenis, tektų atsakyti administracine ar baudžiamąja tvarka. Suklysti galima lengvai – ne kiekvienas žino prieš dešimtmetį namų sienas papuošusio paveikslo vertę.

Valdžia apie gyventojus informacijos reikalauja vis daugiau – nuo pernai gyventojai privalo deklaruoti per pastaruosius 13 metų gautas dovanas ar grynaisiais gautas paskolas. Bankai, registrai, notarai ir darbdaviai jau teikia mokesčių administratoriui informaciją apie gyventojų sąskaitų apyvartas ar likučius. Didelė dalis šalies gyventojų savo turimą turtą deklaravo dar 2003-iaisiais, vienkartinio gyventojų turto deklaravimo metu. Tad informacijos apie gyventojų turtą valdžia jau dabar turi daugiau nei pakankamai.

Politikai, valstybės tarnautojai bei vadovaujančias pareigas užimantys asmenys tokį turtą deklaruoja kasmet. Tačiau, panašu, kad jais apsiriboti neketinama. Valdžiai nė motais, kad per 50 metų ikoną ar sidabrinių šaukštų komplektą užgyvenę senjorai pavasarį sunerimę stumdysis eilėse, bandydami pateikti deklaraciją. Juk turbūt nesitikima, kad jie tai sėkmingai darys internetu.

Didžiausia ironija slypi tame, kad labai sunku pasitikėti valdžia, kuri pati savo turimo turto nesusiskaičiuoja jau daugiau nei 20 metų. Štai Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad valstybė pati tiksliai nežino, kiek turi ilgalaikio turto. Dalis jo (kelių, žemės, miškų) nėra įtraukta į finansines ataskaitas. O trečdalis valstybės laisvos žemės ploto vertės net nėra užregistruota apskaitoje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas