Ilja Laursas: jau šiandien yra gaminami bitkoinų radiatoriai namams šildyti

(Puslapis 1 iš 2)


Organizatorių nuotr. Ilja Laursas

2018-05-25 17:32

Abejonių, kad blockchain technologijų pritaikymas ir galimybės turi milžinišką potencialą, lieka vis mažiau. Ilja Laursas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas, į programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“ technologijų tendencijų renginį apie blokchain susirinkusius klausytojus patikino, kad abejoti nebeverta – šios technologijos pritaikymas išplis ir ji bus naudojama taip pat plačiai kaip internetas.

Tačiau, pasak I. Laurso, prireiks maždaug 10 metų, kol blockchain technologija pasieks visuotinį pritaikomumą ir bus sukurti tokio lygio išmanieji kontraktai kaip Facebook, nors jau šiandien yra gaminami bitkoinų radiatoriai namams šildyti.

„Blockchain genialumas yra ne tik pati technologija, bet ir tai, kad ši sistema pasauliui pasiūlė visiškai naują finansinį modelį. Kai infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo kaštai atskiriami nuo valstybės ar įmonės, o pati sistema decentralizuota, ji tampa efektyvi, saugi ir palyginti nebrangi“, – susirinkusiems klausytojams sakė I. Laursas.

I. Laurso teigimu, pirmiausia, kalbant apie blockchain technologijos galimybes, reikia atsiminti pagrindines jos ypatybes, kartu užtikrinančias ir saugumą. Tai decentralizuota sistema, taigi informacija joje paskirstoma per visą į tinklą sujungtą didžiulį kompiuterių skaičių. Kad tokioje decentralizuotoje sistemoje saugoti informaciją būtų saugu, ji užkoduojama. „Kodavimo algoritmai sukurti taip, kad būtų nenulaužiami. Be to, informacija išskaidyta per šimtus tūkstančių kompiuterių, tad vargiai tikėtina, kad jie visi būtų sunaikinti ar paveikti vienu metu. Norėčiau pateikti palyginimą su žmogaus DNR – kiekvienas kompiuteris saugo informaciją, kaip kiekviena ląstelė saugo visą DNR informaciją. Toks vientisumas yra trečioji blockchain ypatybė“, – pavyzdžiais renginyje apie blockchain veikimo principą dalinosi verslininkas.

Labiausiai blockchain galimybės šiuo metu atsiveria kalbant apie duomenų saugumą. Pasak I. Laurso, kone pusė startuolių dirba su duomenimis, tad galimybė turėti nepriklausomą duomenų bazę yra labai patraukli: „Debesijos sprendimai palankūs duomenims saugoti, tačiau atsiranda būtinybė mokėti už jų saugojimą, o jeigu institucija, kuri tuo verčiasi, bus uždaryta, visa informacija dings. Blockchain atveju išvengiama brangių išlaidų, be to, informacija yra saugiai užkoduota“, – apie vieną plačiausių pritaikymo galimybių kalbėjo pranešėjas.

Verslininkas priminė, kad svarbu pripažinti, jog pažeidžiamiausia bet kokios sistemos grandis yra žmogus. Blockchain leidžia išvengti žmogaus ir jo klaidos ar poveikio jam, nes informacija, kad ir kokia ji būtų – asmeniniai duomenys, registras ar finansinės transakcijos, yra paskirstoma, nebelieka vienos prižiūrinčios institucijos. Blockchain sistema veikia savarankiškai ir yra saugi nuo bet kokio poveikio.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas