Įmonė iš Belgijos gamyklą statys Lietuvoje: pasakė, kokių darbuotojų ieško

(Puslapis 1 iš 2)


Darbas (nuotr. 123rf.com)

2018-05-03 14:52

Belgijos bendrovė „Malmar“, gaminanti metalo komponentus automobilių ir statybos pramonės užsakovams, savo naujajai gamyklai pasirinko Klaipėdą. Veiklos pradžioje „Malmar“ ketina įdarbinti apie 20 žmonių, o įsitvirtinusi žada plėstis. Bendrovė ieško inžinierių, suvirintojų, logistikos ir kokybės užtikrinimo specialistų.

Pagrindinė gamyklos Klaipėdoje veikla bus sutelkta į eksportą ir metalinių dalių pristatymą klientams iš įvairių pramonės šakų – nuo automobilių iki statybos. Bendrovė gamina jungiamąsias plokštes, dėl kurių keletą tonų pakeliantys milžiniški kranai juda kaip žmogaus ranka, valdymo dėžes ir aušinimo stovus kelių statybos įrangai bei gausybę dalių, naudojamų komercinėse transporto priemonėse.

„Malmar“ Baltijos šalis, kaip patrauklų regioną savo veiklai, atrado dar 2006 m., kai Ventspilyje, Latvijoje, įkūrė savo gamyklą. Trumpas atstumas tarp gamybos vietų, buvo vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių bendrovės sprendimą, teigia „Malmar“ generalinis direktorius Dorsan De Buysscher.

„Įsitvirtinę Lietuvoje norime stiprinti savo gamybos pajėgumus Baltijos jūros regione. Sekant gamyklos Ventspilyje pavyzdžiu, „Malmar Lithuania“ bus nepriklausoma gamykla, kurios pagrindinė veikla – lakštinio metalo gamyba. Šiai gamyklai artimiausioje ateityje siekiame gauti ISO / IATF sertifikatus“, – sako Dorsan De Buysscher.

Pasak „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktoriaus Gedimino Koryznos, Klaipėda yra palanki „Malmar“ veiklai ne tik dėl strateginės lokacijos, bet ir dėl specialistų lygio.

„Klaipėda yra itin tinkama gamintojams, turintiems klientų kitose Baltijos jūros regiono valstybėse. Be to, Vakarų Lietuva turi gilias laivų statybos bei metalo konstrukcijų gamybos tradicijas, kurias galima lengvai pritaikyti „Malmar“ gamybos procesuose“, – teigia Gediminas Koryzna.

Lietuvos ūkio ministras Virginijus Sinkevičius mano, kad „Malmar“ atėjimas sutampa su šalies automobilių pramonės klasterio augimu.

„Lietuvos automobilių komponentų gamybos pramonė su pasaulinių industrijos lyderių „Continental“ ir „Hella“ sprendimu kurtis Kaune užsitikrino automobilių elektronikos gamybos sektoriaus augimą ne vieneriems metams į priekį. Tačiau šalyje sėkmingai veikia ir nedidelės metalo apdirbimo bendrovės, gaminančios detales didiesiems automobilių gamintojams. Jų plėtra ir naujų, industrijai reikalingus produktus gaminančių bendrovių, tokių kaip „Malmar“, atėjimas užtikrina istoriškai stiprių kompetencijų pritaikymą šiandienos šalies ekonomikos poreikiams ir stiprina automobilių komponentų gamybos klasterį“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Straipsnio puslapiai:

Close

Paskelbti naujausi atlyginimų vidurkiai: skirtumai – dešimtimis kartų

Tarp daugiausiai mokėjusios įmonės ir daugiausia Lietuvoje darbuotojų turinčios įmonės atlyginimų vidurkių skirtumas – net daugiau nei 44 kartai. Tai galima pamatyti iš naujausių „Sodros“ duomenų. Pirmiausia pastebėtina, ...

„Sodra“ skelbia dar daugiau duomenų apie atlyginimus skirtingose įmonėse

„Sodra“ nuo šiol teikia daugiau viešų duomenų apie įmonių darbuotojų uždirbamas pajamas. Pradėta viešai skelbti įmonių, kuriose yra daugiau nei 20 darbuotojų, atlyginimų mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. ...

Ilja Laursas: jau šiandien yra gaminami bitkoinų radiatoriai namams šildyti

Abejonių, kad blockchain technologijų pritaikymas ir galimybės turi milžinišką potencialą, lieka vis mažiau. Ilja Laursas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas, į programavimo ...

Į Lietuvą plūstant imigrantams imama skambinti pavojaus varpais dėl skriaudžiamų lietuvių

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trinka rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai tarps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies.

Kokį būstą ir už kiek perka lietuviai, latviai, estai ir ukrainiečiai?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje? Dažniau parduoda ...

NT ekspertai stebi augančią tendenciją: lietuviai nuo butų gręžiasi į nuosavus namus

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. ...

Šeimas iš skurdo siūloma traukti didinant vaiko pinigus: suma turėtų būti daug didesnė

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač ...

Teigiami pokyčiai valstybei leido sutaupyti milijonus, bet viename sektoriuje vis dar klesti korupcija

Statybų sektorius vis dar išlieka skaudžiausia Lietuvos viešųjų pirkimų žaizda, bet matyti teigiamų prošvaisčių maisto ir kelių sektoriuje, kurie leidžia valstybei sutaupyti milijonus, pastebi Viešųjų pirkimų tarnybos ...

Artėja pokyčiai: nepasiruošusiems gresia didžiulės baudos

Jau kitą penktadienį, gegužės 25-ąją, visoje Europos Sąjungoje pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Teisingumo ministerija primena, kad visos organizacijos, net mažiausi verslai, turi peržiūrėti tvarkomus asmens duomenis ir ...

Per mėnesį šoktelėjusios kuro kainos tuština lietuvių pinigines

Šį mėnesį visų vairuojančių piniginės galėjo itin patuštėti. Gegužės mėnesį atliktas Pricer.lt degalų kainų tyrimas atskleidė, kad per mėnesį vidutinė A95 benzino kaina Lietuvoje (su PVM ir akcizu) kilo 6 proc., o dyzelinio kuro ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas