Įmonių jungtuvės: kurių nebeliks šiemet?


Ruslano Kondratjevo nuotr. Ž Mačėnas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-01 18:12

Praeiti metai pažėrė ne vieną naujieną. Iš „Teo“ ir „Omnitel“ liko „Telia“, naujus vardus pateiks ir DNB bei „Nordea“ junginys, ir „Rimi“ ir „Iki“ junginys. Ar tai gali reikšti, kad ateityje Lietuvoje liks vis mažiau įmonių?

„Summa Advisers“ vadovaujantysis partneris Žygintas Mačėnas žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo, kad konsolidacija tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje – neišvengiama. Tai globalizacijos procesai.

„Konsolidaciją skatina kaštų ir efektyvumo nauda. Rinkoje turėtų mažėti naujų žaidėjų, o konsolidacija vykti didiesiems supirkinėjant mažesnius, mažesniesiems jungiantis tarpusavyje. Išvada tokia, kad konsolidacija neišvengiama.

Pernai sakėme, kad konsolidacija turėtų vykti, draudimo, telekomunikacijų, prekybos srityse. Ten kur arčiausiai vartotojo. Taip ir vyko.

Vykstant globalizacijai vienos įmonės jungiasi, kitos nyksta. Tai neišvengiama. Nepaisant niekieno noro tai vyks“, - konstatuoja Ž. Mačėnas.

Pasak jo, valstybei ir žmonėms belieka tiesiog suprasti, kas vyksta ir pasinaudoti susiklostančia situacija. Pirmiausia svarbu suvokti, kad kartais tai nereiškia, jog užsienio investuotojai palieka Lietuvą.

„Kokia logika strateginių investuotojų? Sinergija, kaštų ar pajamų sinergija. Kitas blokas, strategijos pokyčiai. Yra ir finansiniai investuotojai. Pavyzdžiui, „Midi europa“ atėjo nusipirko „Bitę“, bandė investuoti ir reformuoti, bet atėjo kitas investuotojas „Provident“ ir perpirko. Tai investuotojai ne tai, kad bėga iš Lietuvos. Vyksta natūrali kaita, kai vienas ateina, kitas išeina.

Negali kažkokio bėgimo būti. Tam, kad vienas nupirktų, kitas turi parduoti. Tas ciklas yra normalus“, - samprotauja Ž. Mačėnas.

Konsolidacija neprasidėjo pernai, tai tęstinis ne vienerių metų procesas. Tad Ž. Mačėnas pamini, kad ir viešajame sektoriuje jau matėme įvairių konsolidacijų, pavyzdžiui energetikos srityje perkamos privačios įmonės, kai kurios dukterinės, šalutinės įmonės parduodamos. Šiais metais tai gali vykti urėdijų ir kelių priežiūros įstaigose.

„Pas mus sveika ekonominė situacija. Yra prielaidos tam vykti: daug įmonių, beveik nemokamas bankinis finansavimas. Tai konsolidacijos procesai kitais metais turėtų būti aktyvūs“, - prideda jis.

Kas turėtų jungtis? Ž. Mačėnas nurodo sektorius: valstybės valdomos įmonės, finansų sektorius, prekybos sektorius, energetikos sektorius, medijų ir telekomunikacijų sektorius. Vadinasi, galima matyti dar vieną bankų ar prekybos tinklų susijungimą.

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Seimūnų akiratyje – valstybinės įmonės: siūlo privatizuoti

 Valstybės kontrolei pristačius įžvalgas, kad toli gražu ne visos valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės neša pelną ar dirba tikslingai, Seimo nariai suskubo klausti – kam išvis reikalingos tokios įmonės. Parlamentarų ...

Pažadai it iš gausybės rago: kitąmet – didesnė alga ir pensijos

 Kitąmet daugumos šalies gyventojų laukia džiuginančios permainos, tikina Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Planuojama, jog kils minimali alga, pensijos, gerės sąlygos individualia veikla užsiimantiems, ketinama ...

Išnaudojami lietuviai nenori tylėti: įvardino, kaip darbdaviai nesigėdija apgaudinėti žmones

Išvažiavę dirbti ir ten buvę apgauti tautiečiai ne visada drįsta prabilti apie savo patyrimus. Dažniau tai būna būtent dėl to, kad patys sutinka su neaiškiomis, ne visada sąžiningomis sąlygomis. Šiuo atveju, portalo tv3.lt skaitytojas Dainius J. nenorėjo palikti tyloje jį ir kelis kolegas apgavusią įmonę.

Savivaldybių administracijų atlyginimai: didžiausi – ne Vilniuje

Ekonomistai ne kartą kalbėjo, jog algas valstybės tarnautojams kelti reikėtų, tačiau tai derėtų daryti nedidinant bendrųjų išlaidų. Tai yra, mažinant darbuotojų skaičių ir daugiau skiriant likusiems. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, miesto bei rajonų savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių bei mokamus vidutinius atlyginimus.

Mokytojų atlyginimų atspindžiai Lietuvoje – kai vidurkis siekia vos 400 eurų

Niekas nesiginčija, kad mokytojų bei dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra per maži. Tačiau dažnai nuomonės susikerta, ar skelbiamas statistinis vidurkis tikrai atspindi situaciją šalyje. Pažvelgus į atskiras savivaldybes matyti, kad ...

Ko labiausiai baiminasi naujo būsto ieškantys gyventojai?

 Naują būstą įsigyti norintys gyventojai labiausiai nerimauja dėl prastos nekilnojamo turto statybų kokybės, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nuomonės tyrimas. Prastą namo ...

„Revoliucija“ jau čia: kokias galimybes turi Lietuva?

 Ketvirtoji pramonės revoliucija neabejotinai palies visas gyvenimo sritis, visas šalis, skelbia politikai, ekonomistai, verslininkai. Pasak pasaulyje žinomų ekonomistų, Lietuva turi neblogą startinę poziciją ir gali daug pasiekti, ...

Mokomės iš Japonijos: atskleidė paslaptį, kaip sulaukti 100 metų

 Kad ir kaip ironiškai skambėtų, gyvename laikais, kai ilga gyvenimo trukmė daugeliui išsivysčiusių šalių tapo kone prakeiksmu. Senstančiai visuomenei daug kainuoja ne tik pensinio amžiaus piliečių išlaikymas, bet ...

„Sodra“ siunčia gerą žinią apie išmokas

 Dėl spalį pasikeitusios bazinės pensijos, „Sodra“ šiomis dienomis senjorams išmoka didesnes pensijas. Skaičiuojama, kad turintiems didesnį negu 30 metų stažą žmonėms senatvės pensija vidutiniškai didėja apie ...

Lietuva – penketuke: pigios darbo jėgos šalimi Lietuvos nepavadinsi

 Lietuva Europos Sąjungoje (ES) išsiskiria ne tik sparčių kainų augimu, bet ir sparčių darbo užmokesčio augimu. Pastarasis auga beveik 5 kartus sparčiau nei ES. Ekonomistas sako, kad seniai nebesame pigios darbo jėgos šalis, o ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas