Improvizacija Graikijos tema


Ekonomika.lt nuotr.

Nauris Treigys / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2011-09-29 12:33

Nepamenu, kas visiškai neseniai pasakė, kad jei Graikijos nemokumas (suprask, bankrotas) būtų paskelbtas vos ylai išlindus iš maišo, triukšmo būtų viso labo kokiai savaitei ir visi jau seniai būtų pamiršę.

O dabar spektaklis gerokai užsitęsė ir žiūrovai pradeda neramiai muistytis kėdėse. Maža to, kad Graikija visą spektaklį „kamuojasi skolų krizės agonijoje“, pabaigos niekaip nematyti. Atrodytų, kad į pabaigą turėtume pamatyti bent kiek atsigaunančią ir lipančią iš krizės šalį – anonse nebuvo parašyta, kad stebime tragediją.

Tačiau kad ir koks būtų Režisieriaus sumanymas, jis nė nemano prarasti žiūrovo dėmesį. Spektaklio nepavadinsi neįdomiu, įtampa didelė ir neleidžia žiūrovui atsipalaiduoti nuo pat pradžios. Nors aštrių siužeto posūkių nėra, veiksmas atkakliai kopia į kulminacijos everestą.

Kartkartėmis į sceną išeina naujų personažų. Tai paįvairina spektaklį, tik dėl įtampos palaikymo kartais perlenkiama lazda. Viena po kitos scenoje pasirodė reitingų agentūrų nuskriaustos JAV ir Italija. Tai kelia nerimą, nes pabaigai neartėjant tokių personažų gali pasirodyti vis daugiau. Ir tada teatro šventė pavirs į nesibaigiančią monotonišką santabarbarą.

Reikia pagirti scenaristą su režisieriumi: intrigų spektaklyje apstu. Ką ir kalbėti, kai visoje pjesėje aktyviai veikia bent du intrigantai. Tai du kolegos, vienas vadovauja rezervų, kitas kitam centriniam bankui, bet jau senajame žemyne.

Iš pat pradžių jie tokie nebuvo. Tai buvo ramūs ekonomikos sergėtojai, kurių pagrindinis įrankis yra palūkanų normų krivulė. Bet aplinkybės verčia griebtis ne visai tradicinių priemonių.

Senasis krivis publiką linksmina supirkdamas nuskriaustųjų obligacijas ir atsistojęs ant statinės rėžia raminamąsias kalbas, o kolega iš už Atlanto neriasi iš kailio. Publikai taip patiko kiekybinis palengvinimas, kad buvo improvizuotas antrasis, ir žiūrovai vis tikisi pamatyti ir trečiąjį.

Galima įtarti, kad spektaklis jau persirito per vidurį. Juk jo pradžia prasidėjo seniai ir gana liūdnai: kai bankrutavo „Perdideliskadsugriūtų“. Labai tikimės, kad spektaklis baigsis hepiendu.

Taip pat tikimės, kad scenaristas, rašydamas apie Graikiją, idėjų nesisėmė iš antikinės Graikijos tragikų kūrinių. Šiuose kūriniuose intriga išsisprendžia tik vienam herojui mirus. O ir paskui išaiškėja, kad mirtis beprasmė ir problemas buvo galima spręsti kitaip.

Patys graikai tai gerai žino ir todėl stengiasi kiek galėdami (reikia tikėti). Kol kas jiems sekasi. Graikai nenori „beprasmiškai“ kristi. Tik kodėl gi antikos tragikai nerado kitų sprendimo būdų?

Kol dar mišios Graikijai neužsakytos ir spektaklio pabaigos nematyti, mes ramiai patraukėme į bufetą atsipūsti. Ir ne tik. Sako, kad iš bufeto spektaklis geriau matyti...

 

- Nauris Treigys

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas