Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė

2018-04-10 16:45

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų gyvenimo kokybę, pragyvenimo lygį ir bendrąją gerovę. Vis tik stebint pastarųjų metų atlyginimų dinamiką, nerimo kelia gilėjanti takoskyra tarp privataus ir viešojo sektoriaus atlyginimų.

Darbo užmokesčio augimui privačiame sektoriuje tempą nustato rinka. Besitęsianti emigracija ir nuo darbo rinkos mušamo takto stipriai atsiliekanti švietimo sistema užprogramavo chronišką struktūrinį darbo jėgos stygių. Tai verčia darbdavius ieškoti vis naujų būdų specialistams prisivilioti ir juos išlaikyti. Rinkos dėsniai privačiame sektoriuje tikrai veikia, darbštūs savo srities specialistai graibstomi, o atlyginimai kyla nuo prieškrizinių laikų nematytais tempais. Ir nereikia vien IT sektoriaus, ši rinkos įtampa augina ir inžinerijos, logistikos, statybų, remonto, apdailos, grožio industrijos, automechanikų ir dar daugelio kitų sričių profesinių paslaugų specialistų algas.

Tuo tarpu postūmiai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų sistemoje priklauso ne nuo rinkos, o nuo politinių sprendimų. Čia rinkos dėsniai praktiškai neveikia, pakeisti darbdavį, ar daryti įtaką savo asmeniniu įdirbiu finansinio įvertinimo kartelei yra ypač sunku. Todėl jau penketą metų iš eilės stebime, kad atlyginimai privačiame sektoriuje vidutiniškai auga beveik 2 procentiniais punktais sparčiau nei valstybiniame.

Tokia tendencija nėra tvari, nes atotrūkis tarp viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų didėja ir viešasis sektorius, kaip darbdavys, praranda patrauklumą ne tik dabartinėmis darbo rinkos realijomis, bet ir atgraso nuo pasirinkimo dirbti viešajame sektoriuje ateities kartas. Taip devalvuojasi mokytojų, gydytojų, policijos, ugniagesių ir pan. profesijos, kurios yra kertiniai akmenys stabilios ir tvarios valstybės pamatuose. Ypač jautrios yra švietimo ir sveikatos apsaugos sritys, nes jų specialistai dažniausiai šviesūs, užsienių kalbų mokantys žmonės, nesunkiai randa alternatyvas jei ne Lietuvos privačiame sektoriuje, tai emigruodami. Jaunesnių kartų elgsena tai puikiai iliustruoja, o kai vyresnė, pavyzdžiui, gydytojų karta pasitrauks iš darbo rinkos, turėsime rimtą šios srities specialistų trūkumą ir iš to kylančias pragaištingas pasekmes visuomenei ir valstybės raidos tvarumui.

Kaip tą pakeisti? Nenorint didinti mokesčių naštos – mūsų maža ir jauna valstybė tikrai negali sau leisti tokios prabangos – būtina ieškoti vidinių išteklių.

O jų tikrai yra: tai valstybinės įmonės, valstybės valdomas nekilnojamasis turtas, galiausiai, valstybės valdymo aparato ir viešojo sektoriaus struktūrų efektyvumo kėlimas. Pagaliau Ūkio ministerijos iniciatyva pradėtas tvarkyti valstybinių įmonių ūkis: 11 jų taps akcinėmis bendrovėmis arba uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis. Tai tikrai sveikintinas postūmis, laukiam, kol bent simboliniai jų kąsneliai pasieks akcijų biržos prekystalį. Kalbant apie valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, kol kas priežasčių džiaugtis nedaug. Anot Valstybės kontrolės, valstybės nekilnojamojo turto valdymas menkai siejamas su efektyvumu, nevertinami alternatyvūs sprendimai. Galim tik kliautis, kad valstybės nekilnojamojo turto sukoncentravimas vienose rankose ilgainiui duos vaisių. Galiausiai, viešojo sektoriaus ir valstybės aparato efektyvumo kėlimas – nuolatinis politikų programų naratyvas – deja, paprastai jose ir užstringa.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas