Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto rinkos pulsas išlieka aukštas

(Puslapis 1 iš 2)


DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė

2017-04-25 16:01

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai. Tad visai nenuostabu, kad jau antrus metus iš eilės stebime stipriai išaugusį būsto rinkos pulsą. Bet vis dažniau diskutuojama, ar ši situacija tvari ir ar neteks ir vėl gelbėtis nuo netikėto nekilnojamojo turto rinkos tachikardijos priepuolio?

Registrų centro duomenimis, būsto sandorių skaičius, pernai šoktelėjęs beveik 12 proc., šių metų pirmąjį ketvirtį tik vos vos sulėtino tempą – būstų įsigyta 9 proc. daugiau nei prieš metus. Vis tik tikėtis, kad rinkos aktyvumas ir šiemet reikšmingai paspartės, būtų drąsu. Būsto sandorių skaičius yra užkopęs į 2007 m. stebėtą lygį – rinka jau gyvena NT bumo ritmu. Didesnis būsto sandorių skaičius Lietuvoje buvo fiksuotas tik 2008 m. – šalies ūkio ir nekilnojamojo turto rinkos perkaitimo apogėjuje. Be to, nereikia pamiršti, kad palyginus su 2007 m. labai pasikeitė tiek demografinės, tiek ekonominės aplinkybės – vien gyventojų, t.y. rinkos dalyvių, skaičius šiandien yra žymiai mažesnis, nei prieš krizę.

Kitas veiksnys, lemiąs būsto rinkos tvarumą šiandien – sveikesnė kredito rinka. Makroprudenciniai saugikliai atlieka savo rolę ir padeda rinkos dalyviams objektyviai vertinti savo finansines galimybes tiek dabar, tiek ateityje net ir pasikeitus situacijai finansų rinkose. Nepaisant prie dugno prirakintų palūkanų normų, būsto paskolų portfelio augimas išlieka santūrus. Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolų portfelis vasario mėnesį buvo 7 proc. didesnis, nei prieš metus. Tiesa, tai sparčiausias augimas nuo prieškrizinių laikų, bet jam toli gražu iki tuometinės kredito karštinės. Kad būstas – kaip niekad paklausus taikinys investicijai, byloja Lietuvos banko vasarį vykdytos apklausos rezultatai. Vilniuje nuomai naujos statybos būstą perka beveik kas trečias pirkėjas. Ši tendencija tęsiasi jau ne pirmus metus. Ją lemia itin žema kitų turto klasių siūloma grąža. Tad, mūsų manymu, Vilniaus nuomos rinkoje šiemet galime tikėtis prisisotinimo ir nuomos kainų korekcijos.

Tuo tarpu, kalbant apie būsto kainų perspektyvas griežtų lubų augimui šiems metams kabinti neišeina. Gyvenamojo nekilnojamojo turto infliacijai pamatą tvirtina netik teigiamos makroekonominės aplinkybės, skatinančios būsto paklausą – mažėjantis nedarbas, kylantys atlyginimai, santūri infliacija ir sveika namų ūkių finansų būklė. Būsto kainą aukštyn stumia ir tokie veiksniai, kaip griežtesni energetinio efektyvumo reikalavimai bei šuoliais augančios statybos darbų sąnaudos. Šaliai kenčiant nuo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, ši problema reikšmingai palietė ir statybų sektorių. Pagal statybos sąnaudų elementų kainų indeksą, užmokestis darbininkams – pagrindinis statybų kainas kėlęs faktorius. Vasario mėnesio duomenimis, statybų sektoriaus darbo kaštai per metus šoktelėjo beveik 8 proc. Tad nestebina, kad tai stipriai veikia būsto kainą ir galutiniam pirkėjui.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas