Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė

2018-04-20 16:58

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai nevienareikšmiai. Toli gražu ne viskas sklandu, apgalvota ir išbaigta. Vis tik džiugina tai, kad ši Vyriausybė pabandė įvertinti visą viešojo sektoriaus organizmą kompleksiškai, o ne puolė fragmentiškai preparuoti pavienių jo sričių.

Reformos ir kiti panašūs struktūriniai eksperimentai, apskritai, nėra sveikas dalykas nei verslui, nei fiziniams asmenims, nes jų atnešami pokyčiai išmuša iš įprastinių veiklos vėžių, o prisitaikymas prie pokyčių kainuoja laiko ir pinigų. Tad jei jau šalis pribrendo mokesčių sistemos reformoms, jos turi būti itin apgalvotos ir pasvertos, o svarbiausia, turi būti pagalvota, kaip motyvuoti mokesčių mokėtojus prie tų pokyčių prisidėti savo mokesčiais.

Motyvacija mokėti mokesčius ir mokesčių mokėtojų pasitikėjimas – svarbiausia, ko savo darbu turėtų siekti kiekviena valdžia. Norą prisidėti prie „bendro reikalo“ didina efektyvus ir atsakingas viešojo sektoriaus valdymas, jo paslaugų kokybės ir pasiekiamumo užtikrinimas. Tai pamatas, kuris turi būti sutvarkytas ir tvirtas prieš pristatant ekonomikos dalyviams naują mokesčių išbandymą. Jei pasitikėjimo kreditas iššvaistomas korupcijos, nepotizmo ir neefektyvaus lėšų panaudojimo skandalais, pamatas kliba, o gyventojai evakuojasi. Taigi, pastangos efektyvinti išlaidų eilutes – gera pradžia.

Kalbant apie mokesčių reformą, tikrai džiugu, jei pavyktų tapti lengviausią darbo mokesčių naštą turinčia valstybe. Tačiau, neramina tai, kad naujoji mokesčių sistema pretenduoja tapti labiausiai komplikuota visame regione. O tai nėra patrauklu niekam (na gal tik buhalteriams ir mokesčių konsultantams, nes dėl tokių mokestinių kebeknių jų paslaugų paklausa šokteli ne juokais) ir prie verslo sąlygų gerėjimo tikrai neprisideda. Tuo tarpu Estija ir vėl palieka mus dulkių debesy skindama laurus EBPO valstybių rikiuotėje pagal mokesčių konkurencingumo indeksą, išsišokdama savo mokesčių sistemos lakoniškumu ir novatoriškais e-sprendimais.

Mokesčiai turėtų būti vertinami pagal tris principus – teisingumo, efektyvumo ir administravimo racionalumo, bet per šį rėtį, panašu, reformatoriai siūlomos mokesčių sistemos nepersunkė. Kertinę taisyklę, kuri turėtų būti didelėmis raidėmis užrašyta kiekvieno politikos formuotojo kabinete – „genialumas slypi paprastume“, matyt, užgniaužė biurokratinis mąstymas. Skirtingas bruto darbo užmokesčio vertinimas priklausomai nuo veiklos formos, skirtingos MMA ir NPD, net keletas skirtingų GPM tarifų ir pan. įneš labai daug painiavos.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas