Informacinis urvas: Lietuva uždara ES ir kaimynams

(Puslapis 1 iš 3)


Tomas Čyvas / Balsas.lt

2013-10-08 09:46

Vos kas nors užsienio spaudoje parašo, kad valgome arklieną, arba nupiešia lietuvių karikatūrą, Lietuvos diplomatai rašo notas, tačiau patys tarptautinėje žiniasklaidoje esame pasyvūs. Lietuva, kurianti brangias įvaizdžio koncepcijas, iš esmės išlieka provinciali ir uždara tiek Europos Sąjungai (ES), į kurią taip veržėsi, tiek kaimynams. Kalbame patys sau „Ar Lietuva išlįs iš informacinio urvo?“ – dar prieš kelerius metus klausė „The Lithuania Tribune“, naujienų portalų anglų kalba įkūrėjas, leidėjas ir vyr. redaktorius Ruslanas Iržikevičius. Šiandien jis mano, kad poslinkiai tėra labai menki ir susiję daugiausia su viena ar kita privačia iniciatyva, tačiau visuomenės požiūris nėra pasikeitęs. Kol tai atsitiks, prireiks dar daug laiko.

„Nėra supratimo, kad jei tu nerašai, nekalbi, nepraneši apie savo problemas, jų neaiškini, nepristatai savo pozicijų Europai ir pasauliui, už tave tai būtinai padarys kiti. Mes, pavyzdžiui, galime lietuviškai piktintis ir pasakoti apie Rusijos grėsmes lietuviams Lietuvoje. Galime kalbėti apie solidarumo poreikį lietuviams Lietuvoje. Galime lietuviškai lietuviams sakyti ir skųstis, kad į mūsų bėdas neatsižvelgiama. Tačiau tuomet nereikia tikėtis, kad kiti skirs mums daug dėmesio ir kad tas dėmesys mums patiks“, – pabrėžė R. Iržikevičius. Anot R. Iržikevičiaus, politikai Lietuvoje, kitaip nei jų kolegos estai ar lenkai, labai retai mėgina patys būti aktyvūs užsienio žiniasklaidoje. Čia nereikėtų išskirti ir Europos Parlamento narių.

„Išimtis būtų tik Leonidas Donskas, rašantis kokybiškus angliškus tekstus. Pagaliau net angliškai kalbėti arba sklandžiai rašyti nemokantys europarlamentarai turi išlaidų tokiems reikalams biudžetus, gali užsakyti vertimus, – kalbėjo jis. – Pavyzdžiui, neseniai pastebėjome kokybišką ir įdomų Zigmanto Balčyčio tekstą, paprašėme jį išversti į anglų kalbą ir dabar skelbiame.

Pažiūrėkite į Estijos prezidentą Toomą Henriką Ilvesą, aktyviai besireiškiantį ir elektroninėje erdvėje. Buvo malonu žiūrėti, kaip jis gynė Estijos ekonominę politiką nuo JAV ekonomistų išpuolių savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje.

“ Kalta ir žiniasklaida Daug laiko užsienyje praleidusi ekonomistė Aušra Maldeikienė savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ sakė, kad daugumai europarlamentarų, kurie renkami Lietuvoje, neapsimoka laužyti liežuvio ir išvis rimtai dirbti. „Jiems dzin. Tie Europos Parlamento nariai, kurie rimtai dirba, net nėra perrenkami, kitaip negu tie, kurie grįžta paklykauti į Lietuvą. Jie tai puikiai žino. Aš jų vietoje daryčiau tą patį – ko čia stengtis“, – kirto ekonomistė. Pasak A. Maldeikienės, žiniasklaidai tenka didelė dalis atsakomybės už menką ir neadekvatų europinės problematikos, europinio konteksto ir Europos parlamentarų darbų nušvietimą.

Straipsnio puslapiai:

- Tomas Čyvas

Close

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

„Norfa“ keičia darbo laiką

 Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos ...

Paviešino atlyginimus Lietuvoje: mažiausiai – Kalvarijose, daugiausiai – Vilniuje

 Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje ...

Ukrainiečių atlyginimai negalės būti mažesni nei lietuvių: išgelbės tautiečius ar pasmerks?

 Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, ...

Kad konkurencinė kova nebūtų pralaimėta: 5 taisyklės rengiant butą nuomai

 Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, kad konkurencija butų nuomos rinkoje auga. Nuomininkams nebereikia „čiupti“ tai, kas atsirado pasiūloje. Jie gali rinktis. Tuo tarpu nuomotojai, norėdami greičiau ir brangiau išnuomoti, ...

Jau galima gauti paramą pirmajam būstui

 Nuo šiandienos, rugsėjo 1 dienos, įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas