Inovatyviausios Europos valstybės (1)

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2012-02-12 21:00

Europa vis dar niekaip neišsivaduoja iš finansinės krizės gniaužtų, tačiau tai nesutrukdė kai kurioms valstybėms ir toliau investuoti į inovacijas bei tyrimus bei plėtrą.

Metinėje Europos Komisijos (EK) studijoje „Innovation Union Scoreboard“ (IUS) rašoma, kad 2011 metais, nepaisant to, kad kai kurios bendrijos valstybės atsilieka inovacijų srityje, tačiau 16 iš 34 tyrime dalyvavusių Europos valstybių pasirodė geriau nei ES vidurkis.

Tyrimo metu yra įvertinami įvairūs veiksniai nuo žmogiškųjų išteklių ir investicijų iki antrepreneriškumo ir intelektinių vertybių. Kiekvienais metais sudaromu indeksu yra siekiama stebėti kaip vyksta 2010 metais priimtos programos „Europe 2020 Innovation Union“ vykdymas.

Remiantis „Eurosta“ iš kitų šaltinių duomenimis, valstybės buvo suskirstytos į keturias kategorijas: geriau nei ES vidurkis pasirodžiusios valstybės yra vadinamos „inovacijų lyderėmis“, ES vidurkį atitinkančios – „inovacijų sekėjos“, šiek tiek prasčiau nei ES vidurkis – „vidutinėmis novatorėmis“, o smarkiai nuo ES vidurkio atsiliekančios – „silpnomis novatorėmis“. Gaila, tačiau Lietuva būtent patenka į paskutinę valstybių kategoriją.

Siūlome susipažinti su inovatyviausiomis Europos valstybėmis:

16. Estija

Kategorija – inovacijų sekėja

Stiprybės – žmogiškieji ištekliai, finansai ir parama, įmonių investicijos, sanglauda ir antrepreneriškumas bei novatoriai.

Silpnybės – atviros, aukštos kokybės ir patrauklios tyrimų sistemos, intelektinės nuosavybės ir poveikių ekonomikai trūkumas.

15. Kipras

Kategorija – inovacijų sekėja

Stiprybės – žmogiškieji ištekliai, sanglauda ir antrepreneriškumas bei novatoriai.

Silpnybės – atviros, aukštos kokybės ir patrauklios tyrimų sistemos, intelektinės nuosavybės bei finansavimo ir paramos trūkumas.

14. Slovėnija

Kategorija – inovacijų sekėja

Stiprybės – žmogiškieji ištekliai, sanglauda ir antrepreneriškumas.

Silpnybės – intelektinės nuosavybės ir novatorių trūkumas.

13. Prancūzija

Kategorija – inovacijų sekėja

Stiprybės – žmogiškieji ištekliai, atvira, aukštos kokybės ir patraukli tyrimų sistema bei finansai ir parama.

Silpnybės – įmonių investicijų, intelektinės nuosavybės ir novatorių trūkumas. 

12. Airija

Kategorija – inovacijų sekėja

Stiprybės – žmogiškieji ištekliai, atvira, aukštos kokybės ir patraukli tyrimų sistema, ekonominis poveikis.

Silpnybės – finansavimo ir paramos, sanglaudos ir antrepreneriškumo, intelektinės nuosavybės ir novatorių trūkumas.

Straipsnio puslapiai:

Jūsų paieškos: inovatyviausios salys

Close
Naujausi komentarai
inžsg, 2012-02-13 17:31

Sveikinu EkonomikąLT, kad po daugelio metų viešai prakalbote apie antrepreneriškumą. Gal vėliau ir apie antreprenerystę? Ir antreprenerį? Juk tai ne tas pats, kas "būsimasis VERSLININKAS "?-----citata: "Tyrimo metu yra įvertinami įvairūs veiksniai nuo žmogiškųjų išteklių ir investicijų iki a n t r e p r e n e r i š k u m o ir intelektinių vertybių."

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


„Samsung“ pristatė apskritą išmanųjį laikrodį „Samsung Gear S2“

„Samsung Electronics Co., Ltd.“ šiandien pristatė išmanųjį laikrodį „Samsung Gear S2“ – naujausią kompanijos produktą, kuriame įdiegtos keletą metų tobulintos pažangiausios dėvimų įrenginių ...

Internetinių vagių karta

 Mes esame internetinių vagių karta, sako klasterio kovai prieš piratavimą „Clear digital world“ vadovas Romanas Matulis. Pasak jo, piratavimas mūsų šalyje yra problema, o vartotojai yra tapę nesąžiningo verslo ...

Lietuviai socialiniuose tinkluose nesisaugo

 Net 17 procentų Lietuvos gyventojų nepaiso policijos perspėjimų ir socialiniuose tinkluose paskelbia informaciją, kuomet išvyksta iš namų, rodo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA tyrimas. Dažniausiai apie savo buvimo vietą ...

V. di Bari: ateityje išmanūs įrenginiai bus paprasti, bet gyvenimus pakeis neatpažįstamai

Mega tendencijos arba ateitis visada žavėjo žmones. Visgi, pasak žymaus futurologo Vito di Bari, ši informacija yra reikalinga ne tik verslui ar politikams. Ateitis dar labiau rūpi žmonėms, kurie kuria savo kasdienybę. Su juo kalbėjomės apie ...

M. Postas: laboratorijoje jau dabar galime užauginti dešimtis tonų mėsos (2)

 2013 metų rugpjūtį Londone buvo iškeptas brangiausias pasaulyje mėsainis. Jo paplotėlis kainavo maždaug 300 tūkst eurų. Sunkiai suvokiama pinigų suma mažam patiekalui, bet bado problemų sprendimas niekada ir nepretendavo būti ...

Produktų gamintojai atsisako dirbtinių saldiklių

Gaiviųjų gėrimų gamintojas „Pepsi“ paskelbė, kad nebenaudos dirbtinių saldiklių kai kurių produktų gamyboje. Kodėl kai kurie gamintojai dirbtinių saldiklių asortimetą keičia natūraliomis medžiagomis? Ar cheminiai saldikliai pavojingi ...

Ateities maisto revoliucija – mėsa, užauginta mėgintuvėlyje (2)

 Mėgintuvėlyje užauginta mėsa – gal ir skamba neįtikėtinai, bet būtent tokią alternatyvą 2013 m. pristatė Mastrichto universiteto mokslininkas Mark‘as Post‘as. Šis jo atradimas buvo pirmasis toks pasaulyje, o iš ...

Vandenilis tik pretenduoja tapti švariu kuru automobiliams

 Vandenilis yra dažniausiai sutinkamas cheminis elementas Žemėje. Po šio fakto kiekvienas vairuotojas paklaus savęs „kodėl vis dar pilu tą brangią naftą į baką?“ ar „kurių galų turiu ieškoti įkrovimo stotelių ...

Pigus, bet pramogoms jo nesirinksite

 Didžiųjų miestų gatvėse apstu automobilių su įmonių logotipais. Dažniausiai tai būna maži, bazinės komplektacijos modeliai su juodo plastiko rankenėlėmis ir apvadais. Ir tik aukštesnio lygio darbuotojai gali tikėtis sedano ar žavesnio ...

„Dell“ stiprina lyderio pozicijas Baltijos šalyse

Tarptautinė informacinių technologijų korporacija „Dell“ skirs daugiau dėmesio Baltijos šalims – Vilniuje viešėję kompanijos vadovai patikino, kad sieks stiprinti lyderio pozicijas bei tapti patikima IT partnere ne ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas