Interneto amžius tik prasideda (3)
(Puslapis 1 iš 3)
Shutterstock
2013-04-22 18:04
Didelė virtualios erdvės skvarba jaučiama kiekvieno mūsų gyvenime, bet apčiuopti ekonominę šio reiškinio naudą – sunku.
Nerasime abejojančiųjų, kad internetas iš esmės transformavo kasdienį gyvenimą – nuo rytinio laikraščio skaitymo ritualo iki bendravimo su draugais bei artimaisiais. Žymūs ekonomikos ekspertai, pavyzdžiui, 19 metų JAV federaliniam rezervų bankui vadovavęs Alanas Greenspanas, dar prieš mažiau nei tris dešimtmečius teigė, esą didėjanti interneto sklaida bei investicijos į infrastruktūrą ir modernizaciją sukels trečią pramonės revoliuciją, kaip vidaus degimo variklis XVIII amžiuje ar elektros energija XIX–XX amžių sandūroje.
Vis dėlto, net ir esminės, visą apimančios transformacijos ne visada būna pelningos. Paradoksalu, tačiau girdėdami apie novatorių, kaip Markas Zuckebergas, uždirbamas milijardines sumas vis dar negalime teigti, kad internetas ir su juo susijusios paslaugos iš esmės papildo valstybių biudžetus. Net JAV, kurioms tenka 30 proc. viso pasaulio internetinės prekybos pelno, nebuvo užfiksuotas žymus pajamų augimas, kurį galima sieti su didėjančia virtualios erdvės sklaida.
Produktyvumas sumažėjo
Anot internetinės ekonomikos specialisto Johno Cassidy, nuo 2005 metų JAV darbo jėgos produktyvumo augimas krito iki 1,4 proc. – rodiklio, veikiau primenančio laikus, kuomet internetas dar nebuvo komercializuotas, nei amžiaus, kuriame net paaugliai naudojasi virtualių finansų paslaugomis. Verta pridurti, kad didžiausiu interneto vartotojų skaičiumi Vakarų pasaulyje pasižymintis Jungtinių Valstijų darbo jėgos produktyvumas 1994–2004 metais augo kone dvigubai sparčiau nei įprastai – net 3,5 proc., tačiau grįžo į įprastą, mažesnį nei 2 proc. augimą dar 2004-ųjųpabaigoje. Pabrėžtina būtent metų svarba: 2004-aisiaisnebuvo net svajojama apie tokį mobiliųjų įrenginių bei socialinių tinklų ir e. parduotuvių potencialą.
3 proc. produktyvumo augimas rodo, jog šalies gyventojų gyvenimo kokybė, esant stabiliam augimui, padvigubėja per ketvirtį amžiaus. XX a. paskutiniame dešimtmetyje fiksuotas aukštas produktyvumo augimas sukėlė daug diskusijų apie artėjantį internetinės ekonomikos amžių, tačiau bent jau kol kas tai neįvyko.
Praėjusiais metais pasirodžiusioje publikacijoje JAV Nortvesterno universiteto ekonomikos profesorius Robertas Gordonas tvirtino, esą internetinės technologijos nėra pajėgios iš esmės pakeisti žmogaus darbą, todėl tikėtis industrinio perversmo, paskatinto virtualios erdvės, – neverta. Pastarajam antrino įtakingas britų žurnalistas Martinas Wolfas, kuris teigia, kad„šiandienos informacijos amžius pilnas garsų ir įtūžio, o tai iš esmės nėra reikšminga“.
Neįmanoma apskaičiuotiEkspertų įsitikinimu, daugiausia investicijų internetinėje erdvėje šiuo metu sulaukia socialiniai tinklai ir įvairios pramogos. Šį nuomonę patvirtina pastarųjų metų sėkmės istorijos, kaip „Facebook“ ar „Zynga“, o ką jau kalbėti apie „YouTube“, „Google“ ir „Amazon“ pelną.
- Vilius Petkauskas
