Investavimas į meno kolekcijas rodo optimistišką požiūrį į ateitį

(Puslapis 1 iš 2)


Ekonomika.lt

2015-04-03 11:24

 Ar galima vadintis tikru kolekcininku be aistros kaupiamiems daiktams, o tik galvojant apie rinkinio atsiperkamumą? Ir ar yra vertės neprarandančių kolekcijų? Kaip patvirtinti arba paneigti miegą trikdančius įtarimus, jog ant sienos paveikslo pavidalu kabo milijonas ir kaip miegoti apskritai jei šie įtarimai pasitvirtintų?! Kitaip tariant, kur kolekcijas laikyti saugiausia? Atsakymus į šiuos ir daugybę kitų su investavimu į meno kūrinius susijusių klausimų pateikia socialinių mokslų daktaras, ne vienos knygos autorius EUGENIJUS SKERSTONAS.

Susitikimas su lektoriumi ir paskaita apie kolekcionavimą kaip investiciją vyks balandžio 8 d., viešbučio „Radisson Blu Royal Astorija“ konferencijų salėje, Vilniuje.

Eugenijau, ar galima kažką rinkti galvojant tik apie investiciją ir piniginę kolekcijos vertę, tačiau nejaučiant kolekcionuojamam objektui aistros ar bent susidomėjimo?

O kodėl gi ne? Žinoma! Manyčiau, rizikuodamas nuosavais finansais kolekcininkas-investuotojas į kolekcionavimą ir žvelgia būtent taip: kaip į investiciją, iš kurios tikimasi įdėtas lėšas vėliau atgauti ir dar su kaupu. Natūralu, kad esant pelno, tai yra investicijų grąžos ir prieaugio, tikslui, gilaus domėjimosi pačiais objektais, pavyzdžiui, kolekcionuojamų daiktų kilmės istorijomis, būna mažiau, o aistra – ir visai nebūtina. Nes šiuo atveju kolekcijos tikslas yra ne galimybė per ją kažką pažint ar patirti (tarkim, gėrėtis ja), o uždirbti, todėl kolekcionuojama vadovaujantis principu „kada nors pabrangs“.

Kaip nustatyti kolekcijos vertę ir kas galėtų apdrausti nuo rizikingų investicijų?

Kolekcijos vertės nustatymas – pamatinis klausimas ir sykiu esminė problema. Pavyzdžiui, kodėl kolekcija įvertinama 12 tūkst. eurų o ne 12 tūkst. 980 eurų? Į ką kreiptis siekiant nustatyti kolekcijos vertę? Šios problemos ypač opios ne tik kolekcionuojantiems privačiai, bet ir muziejininkams, paveldėtojams. Vertinant kūrinį nepakanka vien kliautis autoritetu, tą vertę reikia ne atspėti, bet įrodyti, todėl vartomi katalogai – ieškoma atitikmenų, žiūrima, ar darbas nepažeistas, ar jis nėra per daug ar neteisingai restauruotas, dėl ko kartais prarandamas autentiškumo statusas, ieškoma autoriaus signatūros ir t. t. Tai gana ilgas ir sudėtingas procesas, o jo baigtis gali būti labai netikėta – kolekcininkas pasijunta arba permokėjęs ir nusivilia, arba aptinka išties kažką labai vertinga, nes gana dažnai žmonės atsikrato daiktų nežinodami, ką iš tikrųjų jie išmeta.

Kur laikyti kolekcijas yra saugiausia? Nes jei nenuvertės, tai gali būti pavogta...

Patikimiausias būdas saugoti vertybes – patikėti jas solidžiai, gerą reputaciją turinčiai finansų įstaigai. O dėl nuvertėjimo - jokių garantijų nėra.

Laikai dabar neramūs, spaudos antraštės informuoja, kad priešas už tvoros - kokios kolekcijos atsparios, neduokdie, karams?

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas