Investuotojams auksas naftalinu nedvelkia (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / LLRI

2012-06-12 13:58

Kartą pas mane užėjo senyvo amžiaus moteris, anksčiau dirbusi sesute poliklinikoje, dabar – pensininkė. Moters klausimas buvo labai konkretus – apie santaupas, kurias jai pavyko bedirbant sukaupti ir kurias ji tiesiog nori apsaugoti nuo praradimo. Jai atrodė, kad nuolat viešai kalbėdama apie finansus, bankus, pinigus galėsiu duoti vertingą patarimą, tarsi „pagal pažintį“. Tikiu, kad nesaugumas dėl turimų pinigų kelia rūpestį daugeliui, ir tai nėra susiję vien su vagių baime. Kainos auga taip sparčiai, kad net už palūkanas laikomi bankuose, pinigai praranda savo vertę. Toks jausmas, kad jų perkamoji galia tirpsta tarsi smėlis tarp pirštų, nepriklausomai nuo to, kokia pasaulio valiuta pasirinktum laikyti savo santaupas.

Mane aplankiusi buvusi poliklinikos sesutė prisimena savo tėvų pasakojimus apie tarpukario litą, kuris pradžioje buvo sutiktas su nerimu, kaip ir kiekviena naujovė, tačiau vėliau tapo geidžiamu ir patikimu. Lito stabilumą tuomet užtikrino lito padengimas auksu ir Lietuvos banko turimos aukso atsargos šiam įsipareigojimui įvykdyti. „Smetoniškas“ litas buvo viena stipriausių ir stabiliausių valiutų pasaulyje, o juk jam teko atlaikyti ir Didžiosios depresijos laikus. Šiandieninis litas su smetoniškuoju turi vieną bendrą savybę – tvirtą susiejimą, tik šiandien litas pririštas prie euro. Pats euras, o ir doleris, ir kitos pasaulio valiutos šiandien nebėra susietos nei su metalu, nei žaliava ar apskritai kuo materialiu. Centrinis bankas išleidžiamą pinigų kiekį pasirenka ne pagal mainais jiems patikėto aukso kiekį, o šiaip, liaudiškai tariant, „iš lempos“.

Dabar, kai Graikija, Ispanija, Italija, Portugalija prisiskolino tiek, kad nebeišgali savo skolų grąžinti, šių šalių vyriausybės norėtų, kad Europos centrinis bankas išleistų daugiau eurų šioms skoloms padengti. Europos centrinis bankas komerciniams bankams per tris šių metų mėnesius padovanojo 1 trilijoną eurų, tačiau to šalims negana. Todėl dabar sprendžiamas labai svarbus klausimas, kokį kelią pasirinks euro zona. Išlaikyti pinigų sąjungą nesubyrėjusią, tam aukojant euro perkamąją galią, o gal ir šalių suverenitetus, ar pasiūlyti nedrausmingoms šalims pasišalinti ir kapstytis savo jėgomis.

Lengvų sprendimų valdžioms beviltiškai prasiskolinus jau būti nebegali – kažkas turės patirti nuostolius. Tačiau ši sumaištis euro zonoje suteikia vertingą pamoką ir ypatingą istorinį šansą išvaduoti žmones iš tuščiavidurių, neatsparių pinigų kalėjimo. Vis daugiau ekonomistų pasaulyje prabyla, kad nėra kitos išeities, kaip ištaisyti 1971 metais padarytą klaidą, kai pinigai buvo visiškai atsieti nuo aukso, t.y. nuo tų pinigų, kuriuos rinka pati, valdžios neverčiama ir nekoordinuojama, pasirinko visame pasaulyje. Investuotojams auksas naftalinu nedvelkia, o aukšta aukso ir sidabro kaina parodo du dalykus: kaip nedovanotinai sparčiai nuvertėja popieriniai pinigai ir kaip puikiai metalai išlaiko paklausą.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas