Ir vis dėlto – jei mėnuliai būtų du? (2)

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

technologijos.lt

2011-12-30 15:51

 Žemės ir Mėnulio tandemas Saulės sistemoje yra unikalus. Mėnulio masė sudaro 1/81 Žemės masės. O daugelio kitų planetų mėnulių masė prilygsta tik 3/10 000 planetos masės. Mėnulio dydis yra viena svarbiausių Žemėje vešinčios sudėtingos gyvybės prielaidų. Jei atsirastų antras mėnulis, viskas gerokai pasikeistų. Kaip?

Neseniai mokslo pasaulyje buvo suformuluota prielaida, jog kadaise aplink Žemę galimai skriejo du mėnuliai, kurie galiausiai įsirėžė vienas į kitą ir virto vienu. O vos prieš keletą savaičių mokslo portaluose pasirodė žinutė, jog aplink mūsų planetą tam tikrais epizodais iš tiesų skrieja daugiau nei vienas natūralus, tiesa, smarkiai mažesnis palydovas. Kas keistųsi, jei Žemė turėtų ne vieną, o du panašaus dydžio Mėnulius? Teoriškai panarplioti tokios prielaidos modelį nusprendė astronomas ir fizikas Nilas Kominsas (Neil F. Comins).

Ne kas kitas, o Mėnulis savo gravitacija išmaišė pirmykštę ankstyvos Žemės paviršiaus „sriubą“ taip, kad ėmė keistis ir planetos paviršius, ir tai, kas ant jo yra (įskaitant ir gyvybę). Mėnulis yra viena iš priežasčių, kodėl para Žemėje trunka 24 valandas. Mėnulio dėka Žemės ašies posvyrio kampas išlieka daugmaž stabilus, o tai sąlygoja stabilią metų laikų kaitą. Mėnulis yra viena iš naktinių sutvėrimų egzistavimo prielaidų.

Jei atsirastų antras mėnulis, viskas gerokai pasikeistų. N. Kominsas pamėgino teoriškai pamodeliuoti, kaip viskas vyktų, jei ankstyvieji Žemės formavimosi periodai būtų identiški, o antrasis mėnulis (universetoday.com siūlo šį hipotetinį dangaus kūną pavadinti Luna) būtų priklydęs vėliau ir įsitaisęs kažkur pusiaukelėje tarp Žemės ir Mėnulio.

Kad ir kaip smagu įsivaizduoti blėstančiose vakaro žarose regėti ne vieną, o du skirtingo dydžio mėnulių pjautuvus, tikrovė būtų ne tokia idiliška ir romantiška. Anaiptol. Lunos apsireiškimas Žemę nuniokotų. Jos gravitacija Žemę paveiktų pragaištingai: galybės žemės drebėjimų purtomu ir lava paplūdusiais ugnikalniais nusėtu planetos paviršiumi nusiristų kolosalaus dydžio cunamiai. Gyvybės likučius nuniokotoje Žemėje pribaigtų atmosferą užtemdę pelenai ir nuodingi lietūs.

Tačiau, anot mokslininko, vos po kelių savaičių reikalai pasitaisytų – viskas pradėtų rimti. Luna įsitaisytų stabilioje orbitoje tarp Žemės ir Mėnulio. Abiejų šių dangaus kūnų gravitacija geologinį ir vulkaninį aktyvumą išprovokuotų ir pačioje Lunoje. Visai gali būti, jog Luna taptų panaši į vulkaninį Jupiterio palydovą Ijo.

Stichijoms Žemėje rimstant, atsirastų šansas gyvybei atgimti. Tačiau gyvybė du mėnulius turinčioje Žemėje būtų jau kitokia. Visų pirma gerokai šviesesnės būtų Žemės naktys – neskaitant periodų, kai naktiniame skliaute šviestų išsyk net dvi „naktinės saulės“, didžiąją dalį laiko naktį šviestų bent viena iš jų, o naktys be mėnesienos (vargas išgyvenusiems astronomams!) būtų tikra retenybė. Taigi, Žemėje susidarytų kur kas palankesnės sąlygos vystytis vadinamajai „naktinei“ gyvybei.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas