Iš smulkiųjų verslininkų nuolat perka kas trečias Lietuvos gyventojas

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Ekonomika.lt

2015-09-09 13:39

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (28 proc.) sako nuolat, tai yra bent kartą per savaitę, perkantys iš smulkiųjų šalies verslininkų. Niekada to nedarantys sako tik kas dešimtas (12 proc.), o likusi dalis – perka, bet rečiau nei kartą per savaitę. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

„Pirkėjų pritraukimas yra vienas opiausių šios dienos klausimų smulkiajam Lietuvos verslui. Dažniausiai toks verslas yra lokalus, orientuotas į vidaus rinką ir beveik šimtu procentų priklausomas nuo vietos pirkėjo. Smulkiems verslams vietos pirkėjų palaikymas yra labai svarbus, ir ypač dabar, kai šalyje kuriantis daug naujų smulkiųjų įmonių išgyvename verslumo piką“, – pristatydamas tyrimo duomenis sako „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

Dauguma – nedažni pirkėjai

Dauguma apklaustųjų arba 40 proc. nurodė, kad pas smulkiuosius Lietuvos gamintojus ir prekybininkus apsiperka vidutiniškai iki 3 kartų per mėnesį, o dar 20 proc. savo apsipirkimus galėtų suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų – apsilanko kelissyk per pusmetį, kartą per metus ar net rečiau.

Dažniau nei kiti pas smulkiuosius gamintojus ir verslininkus nurodė apsiperkantys 26-35 m. amžiaus gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys aukščiausias pajamas, taip pat ne didžiųjų miestų gyventojai. Tarp niekada neperkančiųjų išsiskyrė vyrai, jauniausio amžiaus (18-25 m.) ir mažiausias pajamas gaunantys respondentai.

Pas smulkiuosius ‒ smulkūs pirkiniai

Ne daugiau 15 eurų – tiek vienu kartu vidutiniškai išleidžia Lietuvos pirkėjas, įsigydamas prekę ar paslaugą iš smulkiojo verslininko. Du trečdaliai apklaustųjų (62 proc.) nurodo išleidžiantys mažiau nei vidutinė suma ‒ nuo 6 iki 15 eurų. O didesnę nei 20 eurų sumą už smulkiųjų prekybininkų prekes ir paslaugas išleidžia tik kas dešimtas apklaustasis (11 proc.).

Į klausimą, ką dažniausiai įsigyja iš smulkiųjų prekybininkų ir gamintojų, didžioji dauguma nurodė maisto produktus ‒ juos perka 88 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje rūbai (37 proc.), trečioje autoriniai rankų darbo gaminiai (20 proc.), toliau rikiuojasi įvairios paslaugos, kosmetikos priemonės.

Vertina mažųjų lankstumą

„Nors smulkieji verslininkai dažnai sako, kad jie nėra pajėgūs konkuruoti su didžiaisiais rinkos žaidėjais kainos pasiūlymais, tačiau tyrimo duomenys rodo, kad klientai mano kitaip. Būtent lankstumą ir galimybę derėtis, kaip pagrindinę apsipirkimo priežastį, nurodė iš smulkiųjų gamintojų ir prekybininkų perkantys gyventojai“, – pažymi „Swedbank“ atstovas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas