Išbandymas ne tik draudikams

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Ernesta Dapkienė / valstietis.lt

2011-03-22 09:17

Preliminariais ekspertų vertinimais, gamtos kataklizmų sukelti draudimo rinkos nuostoliai Japonijoje gali siekti net 35 mlrd. JAV dolerių. Panašioms katastrofoms nusiaubus Lietuvą, vartotojai turėtų rimtų problemų, nes mūsų šalyje būstų apdraustumas siekia vos 25 proc.

Sukrėtimas ir draudimo rinkoje

Japoniją ištikusi nelaimė – vienas rimčiausių išbandymų draudikams ir perdraudikams visame pasaulyje, kuris neabejotinai sukrės rinką.

Apskaičiuota, jog tam, kad draudimo rinkoje įvyktų sukrėtimas, per metus turi įvykti 50 mlrd. JAV dolerių kainuojantis katastrofi nio masto įvykis ar jų serija. Potvyniai Australijoje, žemės drebėjimai Čilėje ir Naujojoje Zelandijoje bei Japonijos katastrofa jau siekia šią sumą.

„Pernai Lietuvoje įvyko serija pasauliniu mastu smulkių, bet mūsų valstybei didelių gamtos sukeltų nelaimių. Manau, dažnas, girdėdamas žinias iš Japonijos, susimąsto, o jei kas nors tokio staiga užkluptų ir Lietuvą. Net ir mažesnė katastrofa taptų nelengvu egzaminu tiek draudėjams, tiek draudikams, tiek Vyriausybei. Būtent tokiais atvejais paaiškėja, ar teisingai buvo sudarytos draudimo sutartys, atidžiai apskaičiuotos draudimo vertės“, – sako draudimo ekspertas Julius Kondratas.

Į pagalbą ateina perdraudikai

Netikėčiausių scenarijų atveju (sugriaunama didelė dalis miesto, sudega keli dideli komerciniai objektai ar pan.) suveiktų speciali katastrofi nio perdraudimo programa, kuriai pinigus teiktų tie patys pasauliniai perdraudikai, kurie dalyvauja atlyginant Japonijos žalas. Šią perdraudimo programą centralizuotai perka tarptautinė kompanijų grupė. Toks perdraudimas jau yra sėkmingai patikrintas Meksiką nusiaubus uraganui, Čilės žemės drebėjimo metu, Jungtinės Karalystės potvynių metu. Didžiųjų perdraudimo kompanijų akcininkų nuosavybė svyruoja apie 25 mlrd. JAV dolerių, o tokiais atvejais rizika skaidoma tarp 10–15 kompanijų.

Tačiau Julius Kondratas prognozuoja, kad Lietuvos Vyriausybė tokiu atveju turėtų rimtų problemų, nes Lietuvoje gyventojų būstų apdraustumas yra vos 25 proc. – apdraustas vos kas ketvirtas namų ūkis, o Lietuvos biudžeto galimybės kompensuoti nuostolius yra ribotos. Taigi apsidraudusiems Lietuvos gyventojams nuostolius kompensuotų tarptautinė perdraudimo rinka, o neapsidraudusieji turėtų laukti valstybės pagalbos.

Tokių katastrofų atvejais draudimo bendrovės stengiasi paprastinti žalos administravimo procedūras, sparčiau apmokėti smulkias standartines žalas, reikalui esant perdraudikai yra įsipareigoję pervesti atitinkamus avansus žalų išmokoms fi nansuoti.

Draudimas brangs, ypač didiesiems

Eksperto vertinimu, Japonijos katastrofa neabejotinai pabrangins draudimo paslaugas visame pasaulyje. Taip įvyks todėl, kad dėl pastarųjų nuostolių drastiškai sumažėjus draudimo kapitalui pasaulyje, reikės naujų investicijų, o investuotojai, vertindami riziką, rinksis tuos, kurie gali užtikrinti didesnę grąžą.

Straipsnio puslapiai:

- Ernesta Dapkienė

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas