Iškastas karo kirvis: degalinės ir vaistinės konkuruos dėl tų pačių klientų?

(Puslapis 2 iš 3)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-28 17:07

J. Snarskis laikosi nuomonės, kad degalinės ir vaistinės nėra konkurentai ir todėl visą parą dirbančios vaistinės neturėtų baimintis, jog praras klientus.

„Prekyba vaistais visuomet bus specifinio teisinio reguliavimo objektas, profesionalių specifinių žinių reikalaujanti veikla, į kurią nepretenduojame ir nepretenduosime. Mūsų tikslas yra pagerinti būtiniausių nereceptinių vaistinių prekių prieinamumą ir sudaryti sąlygas įsigyti preparatų, kurie vartojami plačiai, būtiniausioms reikmėms patenkinti ir kuriems nereikia gydytojo paskyrimo.

Degalinės su vaistinėmis niekuomet negalės lygintis vaistinės prekių asortimentu ir neturi tokio tikslo. Nemanome, kad visą parą dirbančios vaistinės praras savo patrauklumą vien todėl, kad žmonės degalinėje dabar gali įsigyti angliukų ar vitamino C“, – komentuoja vyras.

Laikosi griežtos pozicijos, kad gali įvykti nelaimė

Tuo tarpu „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė įsitikinusi, kad nereceptiniai vaistai turi būti parduodami kvalifikuotų asmenų.

„Prekiauti nereceptinėmis vaistinės prekėmis: maisto papildais, vitaminais, įvairiais purškalais, pleistrais, kosmetikos ir higienos priemonėmis yra natūralu, tačiau atskirtis tarp parduodamų prekių turi būti ryški. Siekdami padėti žmogui nesunkiai susižeidus ar ieškančiam tam tikrų priemonių sveikatai ar grožiui išsaugoti, siūlome prekes ir netradicinėse vietose. Vis tik kalbėdami apie priemones, dėl kurių vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, užbėgame galimoms nelaimėms už akių ir laikomės tvirtos visoje Europoje priimtos pozicijos, kad priemones, kurios gydo, turi išduoti tik šią profesiją įgiję asmenys. Laikysimės šios nuostatos labai griežtai“, – teigia ji.

O štai „Eurovaistinės“ vaistininkė Rasa Keraitė dalinasi savo pozicija, kodėl net neturėtų būti svarstoma galimybė, leisti degalinėms prisiimti tokią atsakomybę.

„Medicininių preparatų pardavinėjimai degalinėse gali ne padėti, o smarkiai pakenkti žmonių sveikatai. Neigiamai žiūriu į tai, nes turiu daug svarbių argumentų. Pirmiausia, tai yra vaistai, o ne maisto prekė ar degalai. O tarp vaisto ir nuodo – labai mažas skirtumas, siaura riba. Ir jeigu žmogui leidžiama nusipirkti vaistų bet kur, be jokios konsultacijos, vadinasi, einam prie tokios sistemos, kai žmogus gali save ir apnuodyti. Nes visokių yra žmonių, kurie ne tik gydymo tikslais gali nusipirkti vaistų.

Manau, kad tokiu leidimu gali pasinaudoti ta žmonių grupė, kurie vaistus vartos neracionaliai. Taip, mes palengvinam žmogui įsigijimo procesą, bet jeigu reikia vaistų, juk yra budinčios vaistinės. Net ir maisto papildus pardavinėti yra blogai, nes per didelis jų vartojimas, gali sukelti neigiamą poveikį sveikatai. Papildai yra maisto papildymas, o ne jo pakaitalas. Labai svarbu, kad tokius preparatus rekomenduotų profesionalas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas