Išmainę miestą į kaimą

(Puslapis 1 iš 3)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Kazimieras Šliužas / Ekonomika.lt

2011-07-19 15:12

Su ateinančiais iš miesto į ūkį verslininkais, mokslininkais, ūkininkauti nusiteikusiu jaunimu į kaimą ateina ir modernios technologijos, naujas mąstymas. Tai patinka ne visiems.

Konservatyvūs ūkininkai jiems pagalių į ratus, atrodo, nekiša, bet ir išskėstomis rankomis nepasitinka. Ne tik ūkininkai, bet ir europinę paramą kaimui administruojantys valdininkai. Labiausiai kliūva tai, kad ne visi naujieji ūkininkai, ypač atėjusieji iš miesto ir nieko bendra neturėję su žemės ūkiu, yra krimtę žemės ūkio mokslų.

„Dažnai nudega tie, kurie kaime tikisi lengvos duonos ir greito pelno. Todėl geriausia, kai ūkininkauti ateina baigusieji žemės ūkio mokslus, nes jie žino, kur, ką ir kaip reikia daryti“, – svarsto Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Genutė Staliūnienė, bet prisipažįsta negalinti pasiūlyti žurnalistui pašnekovo – asmens, nusprendusio iškeisti darbą ar verslą mieste į ūkininkavimą kaime.

Panašiai „Ekonomika.lt“ pasikalbėjo ir su Lietuvos ūkininkų sąjungos direktoriumi Jonu Talmantu: „Mes tokių duomenų nerenkame, ieškokite rajonų skyriuose.“ Tyla ir skyriuose. Matyt, tiek ir terūpi, tačiau nuomonė, kad „jie dažnai nudega“, – gaji.

Kai susirasti „aukų“ negali padėti asocijuota struktūra, lieka pakalbinti tuos, kurie žiniasklaidoje jau buvo apdainuoti. Kaip sekasi jiems? Kokias godas godoja?

Darbas su abonentais

„Gavai abonentą – melžk“, – taip juokaudamas savo ankstesnį ir dabartinį verslą lygina Širvintų rajono Meiliūnų kaimo (Janiūnų sen.) ūkininkas Eugenijus Paliulis, 1998 metais įsigijęs namų valdą šalia Draučių, išgarsėjusių įvykusia tragedija. Dabar „abonentais“ jis vadina karves, o anksčiau, kai dar buvo vienas iš anuometės UAB „Vilsat“ savininkų, – kabelinės televizijos operatoriaus klientus.

Ūkininkauti Eugenijus pradėjo kaip ir dauguma tokių – nuo nulio. Nusipirko 11 karvių, porą metų „eksperimentavo“, o kai pamatė, kad sekasi, – bandą ėmė pildyti. Ją sudaro vokiečių holšteinų ir holšteinų–juodmargių mišrūnai galvijai. Miesčioniui iš šalies atskirti lietuvišką juodmargę ar žalmargę nuo panašiomis spalvomis marginto holšteino būtų sunkoka. Bet įgudusiai akiai užteks ir nuotraukos: holšteinas stambesnis, aukštesnis, „praktiškesnis“. Koks gali būti „praktiškumas“ karvei? Pasirodo, viskas paprasta – holšteino ilgesnės kojos, todėl veršelis lengvai pasiekia švarų šiltą pieną. O paprastos lietuviškos trumpakojės juodmargės pritvinkęs tešmuo kone žeme velkasi. Todėl jos dažniau ir mastitu serga, ir pienas gali būti ne toks švarus.

Ką ūkininkui, be žemės ūkio specialybės, gali duoti ankstesnis verslas?

„Pirmiausia – išlaidų ir pajamų santykio suvokimą. Juk ūkininkavimas – natūralus, prigimtinis verslas“, – ilgai nemąstęs atsako ūkininkas. Be to, jis, turėjęs reikalų su informacinėmis technologijomis, modernizavo fermų valdymą. Šiandien jis jau neįsivaizduoja, kaip galima didelę bandą valdyti be kompiuterio, kur apie kiekvieną galviją sužymėta viskas: kiek pieno duoda, kada veršiuojasi, kokiomis ligomis sirgęs ir pan. Keli klavišų paspaudimai – ir viskas kaip ant delno.

Straipsnio puslapiai:

- Kazimieras Šliužas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas