Išmokos žemdirbiams primena pasaką

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / Lietuvos radijas

2012-07-10 16:10

Vasara žemdirbiams pats darbymetis ir didžiausių išlaidų metas. Europos Sąjungoje, o kartu ir Lietuvoje, žemės ūkis yra gausiai remiamas, o jam taikomos paramos formos ne mažiau gausiai kritikuojamos. Įdomu ir tai, kad dalis neva žemdirbiams skirtos paramos jų net nepasiekia. Viena tokių yra vienkartinės tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotą. Ši paramos forma Lietuvoje taikoma nuo 2004 metų, ir išmokos mokamos nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio. Faktiškai, asmuo gali negaminti apskritai jokios žemės ūkio produkcijos, deklaruoti turimą žemę ir gauti už tai išmokas, kurios pagrindinė suma 2012 metais yra 413 litų už hektarą. Preliminariai vertinama, kad ES tiesioginėms išmokoms Lietuvai skirs virš milijardo litų, iš Lietuvos biudžeto numatoma skirti virš 100 milijonų. Sumos nemenkos.

Galima išskirti kelis atvejus, kaip šios tiesioginės išmokos, teoriškai skirtos žemdirbiams, pasiskirsto realiame gyvenime. Pirmasis atvejis pats paprasčiausias ir nekalčiausias, ypač jei manome, kad žemdirbius reikia remti. Kai žemės ūkio naudmenys priklauso realią žemės ūkio veiklą vykdančiam žemdirbiui, jis deklaruoja savo turimą žemę ir pats gauna išmokas. Šiuo atveju parama nors ir ne visada tikslinga, bet bent jau taikli.

Antrasis atvejis, kai žemdirbys nuomojasi kitam asmeniui priklausančią žemę, pats deklaruoja naudmenis, gauna išmoką, o žemės savininkui moka nuomą. Santykiai tarp žemdirbio ir žemės savininko, iš pirmo žvilgsnio, labai normalūs. Kai naudojiesi kito asmens turtu, natūralu, kad turi už tai atsilyginti. Tačiau čia tiesioginės išmokos jau pradeda iškraipyti rinką. Juk žemės savininkas puikiai žino, kad žemdirbys nuo žemės susirenka ne tik šieną ar kitą derlių, bet ir gauna „valdiškų“ pinigų. Nieko nuostabaus, kad žemės savininkas siekia pretenduoti ir į šios paramos dalį. Rezultatas – didesnė žemės nuomos kaina. Ekonomistai šį reiškinį vadina paramos kapitalizavimu. Parama pro žemdirbį praeina tarsi „tranzitu“, dalis jos nusėda ne tų, kuriems ji skirta, kišenėse.

Trečiasis atvejis yra kai įvykdęs tam tikrus formalumus, žemės ūkio naudmenis deklaruoja ir išmokas gauna šios žemės savininkas, realiai nevykdantis jokios žemės ūkio veiklos. Šis asmuo arba samdo žmogų, kad jo pievas nušienautų, arba randa ūkininką, kuriam labai reikia šieno ir jis pievas nušienauja dykai. Šis atvejis tikrai vertas žemės ūkio politikos formuotojų dėmesio, nes čia kazusas yra tikrai didelis. Žemės ūkio savininkai vienu pavedimu moka žemės mokestį, kitu pavedimu gauna išmoką už turimą žemę, o juk ydingas yra ir vienas, ir kitas.

Netaikli žemės ūkio politika visų pirma yra mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas. Tačiau be šio ekonominio poveikio, yra moralinis – kai po tiesos kauke slepiamas didelis melas. Neseniai paskelbė statistiką, kad Vilniaus rajone yra santykinai daugiausia ūkininkų, tačiau mažiausia pačių ūkių. Kaip pasakoje apie Batuotą katiną, taip ir norisi sušukti – kieno šie laukai? Ar ne Markizo Karabaso?

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

Lietuvos radijas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas