Išteklių prakeiksmas ir palaima

(Puslapis 1 iš 3)


Project-syndicate.org nuotr.

Josephas E. Stiglitzas / Project-syndicate.org

2012-08-29 07:03

Nauji gamtinių žaliavų atradimai keliose Afrikos šalyse, įskaitant Ganą, Ugandą, Tanzaniją ir Mozambiką, užduodą svarbų klausimą: ar ši nelaukta sėkmė bus palaima, kuri atneš klestėjimą ir viltį, ar politinis ir ekonominis prakeiksmas, kuris aplankė daugelį kitų šalių?

Paprastai, daug išteklių turinti šalis pasirodo prasčiau už valstybes be jų. Jos auga lėčiau ir jose didesnė nelygybė – priešingai negu yra tikimasi. Juk smarkiai apmokestinus gamtinius išteklius šie nedings, kas reiškia, kad šalys, kurių didelis pajamų šaltinis yra gamtinės žaliavos, gali jas naudoti švietimo, sveikatos apsaugos, vystimosi ir perskirstymo finansavimui.

Daug ekonomikos ir politikos mokslų literatūros aiškina tai kaip „žaliavų prakeiksmą“, o pilietinės visuomenės grupės ( tokios kaip „Revenue Watch“ ir „Extractive Industries Transparency Initiative“) buvo įkurtos, kad užkirstų tam kelią. Yra žinomi trys prakeiksmo ekonominiai ingredientai:

• Daug žaliavų turinčios šalys linkusios turėti stiprią valiutą, kas trukdo kitam eksportui;

• Kadangi žaliavų gavyba dažnai sukuria mažai darbo vietų, kyla nedarbo lygis

• Nepastovios žaliavų kainos sukelia nestabilų augimą, prie kurio prisideda tarptautiniai bankai, supuolantys, kai prekių kainos aukštos ir pabėgančios nuosmukio metu (tai atspindi nuo seno gerbiamą principą, kad bankininkai skolina tik tiems, kuriems nereikia jų pinigų).

Be to, išteklių turinčios šalys dažnai nesiekia tvarių augimo strategijų. Valstybės nesugeba suprasti, kad jei jos neinvestuos savo išteklių turto į produktyvias investicijas virš žemės, jos taps skurdesnėmis. Politinis nefunkcionalumas pablogina šią problemą, nes kova dėl žaliavų mokesčio dažnai atveria kelią korupcijai ir nedemokratiškoms vyriausybėms.

Yra ir gerai žinomi priešnuodžiai kiekvienai iš šių problemų: žemas valiutos kursas, stabilizavimo fondas, atsargus žaliavų pelno investavimas (įskaitant į šalies žmones), skolinimosi draudimas ir skaidrumas (kad piliečiai bent jau matytų ateinančius ir išeinančius pinigus). Tačiau auga sutarimas, kad šios priemonės, nors ir reikalingos, yra nepakankamos. Naujai praturtėjusios šalys turi imtis dar kelių žingsnių, kad padidintų „žaliavų palaimos“ tikimybę.

Visų pirma, šios šalys turi užtikrinti, kad jų piliečiai gaus pilną žaliavų naudą. Yra neišvengiamas interesų konfliktas tarp (dažniausiai užsienietiškų) gamtinių žaliavų įmonių ir šeimininkės šalies: pirmosios nori kiek įmanoma sumažinti tai, ką jos moka, o pastarosios – kiek įmanoma padidinti mokestį. Gerai surengti, konkurencingi aukcionai galėtų atnešti žymiai daugiau naudos nei „numylėtinių“ sandoriai. Kontraktai irgi turėtų būti skaidrūs ir užtikrinti, kad jei kainos išaugs – kaip jau buvo daug kartų atsitikę – nelauktos sėkmės nauda neatiteks vien įmonei.

Straipsnio puslapiai:

- Josephas E. Stiglitzas

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas