Išteklių prakeiksmas ir palaima

(Puslapis 1 iš 3)


Project-syndicate.org nuotr.

Josephas E. Stiglitzas / Project-syndicate.org

2012-08-29 07:03

Nauji gamtinių žaliavų atradimai keliose Afrikos šalyse, įskaitant Ganą, Ugandą, Tanzaniją ir Mozambiką, užduodą svarbų klausimą: ar ši nelaukta sėkmė bus palaima, kuri atneš klestėjimą ir viltį, ar politinis ir ekonominis prakeiksmas, kuris aplankė daugelį kitų šalių?

Paprastai, daug išteklių turinti šalis pasirodo prasčiau už valstybes be jų. Jos auga lėčiau ir jose didesnė nelygybė – priešingai negu yra tikimasi. Juk smarkiai apmokestinus gamtinius išteklius šie nedings, kas reiškia, kad šalys, kurių didelis pajamų šaltinis yra gamtinės žaliavos, gali jas naudoti švietimo, sveikatos apsaugos, vystimosi ir perskirstymo finansavimui.

Daug ekonomikos ir politikos mokslų literatūros aiškina tai kaip „žaliavų prakeiksmą“, o pilietinės visuomenės grupės ( tokios kaip „Revenue Watch“ ir „Extractive Industries Transparency Initiative“) buvo įkurtos, kad užkirstų tam kelią. Yra žinomi trys prakeiksmo ekonominiai ingredientai:

• Daug žaliavų turinčios šalys linkusios turėti stiprią valiutą, kas trukdo kitam eksportui;

• Kadangi žaliavų gavyba dažnai sukuria mažai darbo vietų, kyla nedarbo lygis

• Nepastovios žaliavų kainos sukelia nestabilų augimą, prie kurio prisideda tarptautiniai bankai, supuolantys, kai prekių kainos aukštos ir pabėgančios nuosmukio metu (tai atspindi nuo seno gerbiamą principą, kad bankininkai skolina tik tiems, kuriems nereikia jų pinigų).

Be to, išteklių turinčios šalys dažnai nesiekia tvarių augimo strategijų. Valstybės nesugeba suprasti, kad jei jos neinvestuos savo išteklių turto į produktyvias investicijas virš žemės, jos taps skurdesnėmis. Politinis nefunkcionalumas pablogina šią problemą, nes kova dėl žaliavų mokesčio dažnai atveria kelią korupcijai ir nedemokratiškoms vyriausybėms.

Yra ir gerai žinomi priešnuodžiai kiekvienai iš šių problemų: žemas valiutos kursas, stabilizavimo fondas, atsargus žaliavų pelno investavimas (įskaitant į šalies žmones), skolinimosi draudimas ir skaidrumas (kad piliečiai bent jau matytų ateinančius ir išeinančius pinigus). Tačiau auga sutarimas, kad šios priemonės, nors ir reikalingos, yra nepakankamos. Naujai praturtėjusios šalys turi imtis dar kelių žingsnių, kad padidintų „žaliavų palaimos“ tikimybę.

Visų pirma, šios šalys turi užtikrinti, kad jų piliečiai gaus pilną žaliavų naudą. Yra neišvengiamas interesų konfliktas tarp (dažniausiai užsienietiškų) gamtinių žaliavų įmonių ir šeimininkės šalies: pirmosios nori kiek įmanoma sumažinti tai, ką jos moka, o pastarosios – kiek įmanoma padidinti mokestį. Gerai surengti, konkurencingi aukcionai galėtų atnešti žymiai daugiau naudos nei „numylėtinių“ sandoriai. Kontraktai irgi turėtų būti skaidrūs ir užtikrinti, kad jei kainos išaugs – kaip jau buvo daug kartų atsitikę – nelauktos sėkmės nauda neatiteks vien įmonei.

Straipsnio puslapiai:

- Josephas E. Stiglitzas

Project-syndicate.org

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas