Ištyrė, kurios Europos šalies darbdaviai dosniausi

(Puslapis 1 iš 2)


Pinigai (nuotr. 123rf.com)

2017-12-27 17:17

 Artėjant šventiniam laikotarpiui, kai kurie darbdaviai „palepina“ savo darbuotojus ir skiria jiems Kalėdinisu priedus arba metų pabaigos premijas. Tačiau ne visose šalyse darbdaviai vienodai dosnūs.

Kiek darbuotojų gauna Kalėdinį priedą (13-tą atlyginimą) ir metų pabaigos priedus bei koks šių priedų dydis atskleidžia tarptautinis atlyginimų tyrimo portalas Paylab (Lietuvoje – manoalga.lt).

Metų pabaigoje įmonės turi galimybę peržiūrėti ir įvertinti veiklos rezultatus. Pradedamos ruošti finansinės ataskaitos, o vadovai vertina veiklos rezultatus pagal nustatytus planus ir stengiasi išreikšti padėką už savo darbuotojų indėlį. Kiekviena įmonė turi išbandytas ir pasiteisinusias priemones, kaip atsidėkoti savo darbuotojams.

Pranešime spaudai pabrėžiama, kad finansiniai priedai nėra savaime suprantama duotybė. Daugelis darbuotojų gali tik pasvajoti apie metų pabaigos piniginius priedus. Įmonėms nėra įprasta metų pabaigoje darbuotojams skirti papildomus piniginius priedus, nepriklausančius prie suderėto atlygio. Darbdaviai dažniau renkasi kitas nefinansinės naudos priemones, tokias kaip Kalėdiniai renginiai darbuotojams ir jų vaikams, mažas dovanėles ar dovanų kuponus.

Dosniausius Kalėdinius priedus gauna Centrinės Europos šalių darbuotojai

Kalėdiniai priedai yra ypatingai laukiami prieš prasidedant Kalėdiniam apsipirkimui. Yra įmonių, kuriose šis priedas yra privalomas darbo užmokesčio komponentas, suderėtas ir įtrauktas į darbo sutartį. Darbdaviai nori išreikšti darbuotojams dėkingumą ir šį priedą suteikia kaip dovaną. Dažniausiai šis priedas yra tam tikras procentas nuo bazinio atlygio ir yra išmokamas kartu su gruodžio atlyginimu dar iki Kalėdų.

Kalėdinės premijos labiausiai paplitusios Kroatijoje, kur iki 44 proc. darbuotojų gauna šį priedą, tačiau jo dydis nėra labai didelis. Paprastai premija siekia 23 proc. kroatų bazinės algos arba vidutiniškai 185 eurus.

Kalėdiniai priedai taip pat populiarūs Slovėnijoje, juos gauna kas trečias darbuotojas, o priedo dydis lenkia kroatų ir sudaro apie 31 proc. bazinės algos (vidutiniškai 422 eurų).

Balkanuose, Bosnijoje ir Hercegovinoje (15 proc.), Serbijoje (8 proc.) Kalėdų premijos yra šiek tiek mažiau paplitusios, tačiau daug didesnės vertės nei Kroatijoje ar Slovėnijoje. Bosnijoje Kalėdų premija - 78 procentai bazinės algos (625 EUR), o Serbijoje - 86 procentai bazinės algos (481 EUR).

Centrinėje Europoje Kalėdiniai priedai ne itin paplitę, bet sumos dosnesnės. Žmonės gali planuotis didesnius pirkinius, nes jie gauna nuo 720 iki 850 eurų dydžio bonusus (išskyrus Lenkiją, kurioje priedų suma nėra tokia didelė). Lenkijoje priedus gauna 19 procentų darbuotojų, Slovakijoje – 17 proc., 14 proc. Čekijos Respublikoje ir 13 procentų – Vengrijoje. Vengrijoje darbuotojai apdovanojami dosniausiai, jų Kalėdinio priedo dydis siekia 91 procentą bazinio darbo užmokesčio.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas