Ištyrė lietuvių apsipirkimo įpročius: ar iš tikrųjų svarbiausia – kaina? Nurodo, kas brango labiausiai

(Puslapis 1 iš 3)


Parduotuvėje (nuotr. 123rf.com)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-12-05 13:13

 Apklausos ir prekybininkų pastebėjimai rodo viena – gyventojų apsipirkinėjimo įpročiai keičiasi. Tačiau be abejonės lietuviai išlieka „akcijų medžiotojai“. Tam įtakos gali turėti ir padidėjusios kainos.

„Prekės iš tikrųjų brango – nenuostabu, kad daugiau nei penktadaliu brango alkoholis. Prie šio alkoholio brangimo prisikabino sviestas ir margarinas. Daugiau nei 8 proc. kaina augo grietinės, prezervatyvų, šunų maisto.

Tai lemia vartojimą. Ne viskas taip blogai, yra kur krito kainos – skalbimo priemonės, batų valymo priemonės. Nedaug, bet jų yra. Ką tai reiškia gyventojams?

Penktadalis apklaustųjų pasakė, kad pavalgau, apsirengiu, sumoku mokesčius, nusiprausiu ir daugiau pinigų neturiu. O tie, kurie turi pinigų, tikrai jų nemėto į kairę, į dešinę. Ir taip visas pasaulis, kompanijos jungiasi atleidinėja darbuotojus, nė vienas vartotojas dabar nelinkęs atsisveikinti su laisvais pinigais. Ir tie turintys santaupų ir tie, kurie ne, augant kainoms taupo ir keičia įpročius. Suprantama, jei alga nekito neįpirksi produkto, kurio 30 proc. didėjo kaina“, – Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijos metu kalbėjo „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Vartota mažiau, bet mokėta daugiau. Už ką?

„Nielsen“ tyrimų duomenimis per mėnesį lietuviai vidutiniškai 20 kartų apsilanko parduotuvėse: nors dažniausiai lietuviai pasuka į didesnius prekybos tinklus, svarbią vietą vis dar užima ir turgūs bei arti namų esančios degalinės. „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje kalbėjo, kad per porą metų žmonių misija keičiasi: sumažėja kasdieninių apsipirkimų skaičius. Beje, mes skiriamės nuo latvių ar estų, kurie keičia apsipirkimą turguose ar mažose parduotuvėse į apsipirkimą dideliuose centruose.

Konferencijos metu pristatyta, kad 2017 m. vidutinės pardavimo kainos išaugo apie 8 proc. „Sveikatingumo tendencijos, oras, emigracija, Vyriausybė, kuri mėgsta pareguliuoti“, – veiksnius dariusius įtaką pirkimams ir kainos vardijo I. Lepp.

„Tam tikra rizika, kad pati rinka susitrauks atsiranda. Vartojamas kiekis neauga, auga apyvarta iš augančių kainų“, – savo pristatymo metu pastebėjo Vilma Drulienė, „Maxima LT“ Pirkimų departamento vadovė.

„Nielsen“ duomenimis, daugiau nei 20 proc. augo alkoholinių kokteilių, sidro, alaus, alaus kokteilių, vermuto, vyno bei sviesto ir margarino kainos. 10–20 proc. augo putojančio vyno, šampano, grietinės, oro gaiviklių, degtinės, likerių, riešutų sviesto, prezervatyvų, šunų užkandžių, varškės sūrelių, veido odos priežiūros prekių, prieskonių, baterijų, jogurto kainos.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Šventiniam apsipirkimui artėjant: kuris prekybos tinklas siūlo pigiausias prekes?

 Įpusėjus gruodžiui ir laukiant Kalėdų bei Naujųjų, pirkėjai ima ruoštis didžiajam šventiniam apsipirkimui. Savo ruožtu prekybos tinklai vilioja pirkėjus įvairiomis kalėdinėmis nuolaidomis ir siūlo kuo įvairesnį prekių ...

Kalėdos gali apkarsti: išvydusi žaislų kainas mama net žagtelėjo

 Iki žiemos švenčių liko dvi savaitės. Prekybos centrai - sausakimši pirkėjų. Tačiau šie išvydę kainas net žagteli. Sparčiai auga maisto produktų, avalybės, rūbų, o žaislų kainos jau katastrofiškai didelės. ...

Darbdavių pečius užgriuvo „Sodros“ našta: teks atleisti darbuotojus ir kelti kainas

 Seimo sprendimas nustatyti socialinio draudimo įmokų „grindis“ ne juokais sukėlė sumaištį tarp darbdavių. Nors darbuotojas dirbs ir ne pilnu etatu, „Sodrai“ įmokas už jį reikės mokėti nuo minimalios mėnesio ...

Kiti metai taromatų sistemoje: ar pasikeitę tarifai nuguls į produktų kainą?

 Prieš mažiau nei dvejus metus Lietuvoje startavusi taromatų sistema jau pasiekė 2020 metams iškeltus tikslus. Naujus metus ruošiamasi pasitikti su naujais tarifais gėrimų gamintojams bei importuotojams. VšĮ ...

Pasaulio pabaiga Lietuvai 2000-aisiais neatėjo, bet ar neateis ji 2020-aisiais?

 Skeptikai Lietuvai eilinę pasaulio pabaigą prognozuoja po 2020-ųjų, kai baigsis ES parama. Kad šis scenarijus neišsipildytų, būtina ruoštis jau dabar, sako banko „Luminor“ analitikai. Tačiau trumpojo ...

Pasiūlė, kaip ištraukti žmones iš šešėlinės nuomos, o tuo pačiu galėtų mažėti ir kaina

 Nuomos rinka Lietuvoje ir toliau klesti – nerasdami, kur investuoti lietuviai perka nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja. Tačiau ne vienas pasirenka tai daryti šešėlyje. NT ekspertai turi paisūlymų, kaip galėtų mažėti tiek ...

Turtingiausių Lietuvos moterų TOP 20. Kas paveldėjo, o kas užsidirbo?

Nors Lietuvoje skaičiuojama 500 žmonių, kurių turtas viršija 2,1 mln. eurų, iš jų moterų – tik 81. O ir pažiūrėjus į turtingiausiųjų moterų dvidešimtuką matyti, kad dauguma jų – paveldėtojos arba bendraakcininkės. ...

Į Lietuvos turtingiausiųjų sąrašą patekusiųjų naujokų TOP

 Žurnalas „TOP 500” skelbiantis turtingiausius Lietuvos žmones šiais metais įtraukė 36 naujokus. Naujienų portalas tv3.lt pateikia turtingiausiųjų naujokų dešimtuką. Žurnale skaičiuojama, kad bendras 500 ...

Tiksintis laikas: kada Vilniuje teks griauti senuosius namus?

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje? Analitikai ...

Lietuvos bankas praneša apie grėsmes NT rinkoje: didesni mokesčiai ir spekuliantų stebėsena

Ilgą laiką stabiliai vertinta nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pradeda neraminti. Kaip praneša Lietuvos bankas, nors naujausi nekilnojamojo turto (NT) kainų lūkesčiai pastaruoju metu yra atsargesni, rinka kaista tiek nuo antrinio būsto ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas