Išvykti iš Lietuvos skatina kultūra, ne ekonomika

(Puslapis 1 iš 3)


Shutterstock

Greta Jankaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-06-12 07:00

„Emigracija Lietuvoje yra ne tiek ekonominė, kiek kultūrinė problema“, – sako Jamesas Oatesas, 33 metus Baltijos šalimis besidomintis finansų ekspertas, su kuriuo kalbėjomės Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Taline įsikūrusio investicijų fondo „Cicero Capital“ vadovas teigia, jog jauni žmonės Lietuvą palieka todėl, kad jiems vietos neužleidžia senoji karta.

Esate minėjęs, kad didžiausia Lietuvos problema – kartų kaitos trūkumas. Kodėl tai kelia pavojų?

Kai žiūriu į Latviją ir Estiją, matau verslo, politikos, ekonomikos aplinką, kurioje dominuoja jau komunizmo nepaliesti žmonės. Pavyzdžiui, Martas Laaras Estijos premjeru tapo būdamas 31 metų. O Andrusas Ansipas, kuriam 53-eji, ruošiasi atsistatydinti iš Estijos vyriausybės. Jis yra metais jaunesnis nei Lietuvos ministrų kabineto narių vidurkis.

Lietuvoje yra karta, kuri, mano požiūriu, ne tik politikoje, bet ir versle bei aukštojo mokslo sistemoje neperšoko į naują pasaulį. Jaunoji karta savo balsą išreiškė pėdomis – jie nebuvo įleisti, negavo kontrolės ir emigravo. Tai tragiška.

Dėl šios priežasties Lietuva tvarkosi gerai, bet ne puikiai. O jeigu ji nebus puiki, nebus svajonės, kuri lietuvius masintų grįžti. Aš norėčiau matyti, kaip jaunoji karta susiburia ir kartu aiškiai sako: mums nereikia, kad mus vien globotų ir sakytų, jog tikrai gerbia, mėgsta, mums reikia, kad valdžia imtųsi realių svarbių priemonių. Tiek kultūriniu, tiek ekonominiu aspektu. Tai turi įvykti. Turi ateiti jauni žmonės, kurie ves visuomenę.

Kaip išspręsti šią, jūsų nuomone, tragišką, jaunos kartos emigracijos problemą?

Visų pirma, reikia suprasti, kad ši problema yra labai rimta. Buvau šiek tiek nusivylęs, kai pamačiau naują vyriausybę. Tačiau ji vis dar turi vilties ne tik pragmatiškai išspręsti kartų problemą, bet ir užmegzti ryšį su diaspora. Tai yra sukurti tarptautinę Lietuvos politikos, verslo, aukštojo mokslo dimensiją. Juk jei kalbi lietuviškai, vadinasi, esi lietuvis. Pasaulio lietuviai neturėtų būti tik svečiai, jie turėtų būti nariai.

 Reikia išnaudoti šią situaciją, kuri, viena vertus, yra tragiška problema, kita vertus, – didelė galimybė. To nepavyks padaryti, jei seniai skaitys 

jaunimui pamokslus. Reikia jaunai kartai perduoti kontrolę. Jei vyriausybė to nepadarys – praras ateitį.

Jauni žmonės yra tildomi ir, manau, dėl to tarp jaunimo tvyro nerimas, galbūt netgi pyktis. Lietuva yra hierarchiškesnė nei Latvija ar Estija. Todėl turi įvykti personalo revoliucija. Taip kaip Estijoje, išsivadavus iš komunizmo, iškilo visiškai nauja karta.

Straipsnio puslapiai:

- Greta Jankaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas