IT darbas pagal švedus ir lietuvius, kokie skirtumai?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. IT

2016-12-14 17:45

Lietuvos IT specialistai yra vertinami dėl aukštos darbo kultūros, kompetencijos bei įvairiapusės kvalifikacijos, kuri leidžia sėkmingai tvarkytis su nestandartiniais iššūkiais. Todėl mūsų šalies IT specialistus mielai įdarbina užsienio darbdaviai. Padirbėjus ir lietuviškoje, ir švediškoje darbo aplinkose, galima išskirti kai kuriuos panašumus ir skirtumus. Tad kokie pagrindiniai dalykai, kurie krinta į akis dirbant IT komandose Lietuvoje ir Švedijoje?

„Kietosios“ ir „minkštosios“ savybės

Pirmiausia, dalyvaujant personalo atrankos pokalbiuose, švedai ne visada rengia techninius testus kandidatams, kas Lietuvoje yra įprasta. Kur kas daugiau dėmesio jie skiria vadinamosioms „minkštosioms“ kandidato savybėms, jo gebėjimui komunikuoti ir dirbti komandoje. Pavyzdžiui, siekiant vyresniojo programuotojo pozicijos darbui su švedais, man pačiam teko pereiti darbuotojų atrankos procesą, kuriame nebuvo nei architekto, nei techninio žmogaus, tik komandos vadovė su jai pavaldžia projektų vadove. Tuo tarpu kandidatuojant į panašias pozicijas Lietuvoje be pokalbių apie vertybines nuostatas ne kartą teko atlikti technines užduotis bei spręsti testus.

Dėmesys integracijai ir socializacijai

Praėjus atranką ir sėkmingai įsidarbinus įmonėje, prasideda adaptacijos laikotarpis. Šis procesas Švedijos kompanijose taip pat skiriasi nuo lietuviškų. Teko dalyvauti penkių naujų darbuotojų integravimo į švedišką komandą projekte. Buvo paskirtas vadovas, sudarytas tikslus mokymų tvarkaraštis, suplanuoti įmonės ir komandos pažinimo renginiai, kiekvienam iš naujų žmonių priskirtas porininkas. Visas integravimo ir žinių perdavimo procesas užtruko tris mėnesius.

Lietuvoje naujokui neretai pačią pirmą dieną parodoma, ką turės daryti, o per pirmą savaitę iš jo jau tikimasi savarankiško nesudėtingų užduočių atlikimo. Taigi pažindintis su nauja aplinka daugiau tenka savarankiškai, nes kiti darbuotojai dažnai būna užsiėmę savo tiesioginiu darbu ir laiko naujokui skirti gali ne visada.

Kita vertus, džiugu tai, kad abiejose šalyse nemažai dėmesio skiriama darbuotojų socializacijai, komandų formavimui ir stiprinimui. Švedai ypač stengiasi komandose kurti draugišką nuotaiką. Tam organizuojama daug veiklų – pradedant nuo penktadieninio stalo žaidimų vakaro biure ir baigiant apsilankymu gerame restorane. Susidarė įspūdis, jog švedams kertinė sąlyga yra tai, jog visi komandoje jaustųsi gerai. Lietuviai taip pat organizuoja bendrus komandinius renginius, bet tai neretai daro atsižvelgdami į komandos pasiektus rezultatus.

Kas svarbiau – procesas ar tikslas?

Kalbant apie darbų organizavimą ir užduočių įgyvendinimą, taip pat pastebimi šalių skirtumai. Švedams būdingas iš anksto apibrėžtas procesas, paremtas kruopščiu planavimu bei rizikų valdymu, įvairių šalių įsitraukimu į diskusijas, kolektyviniu sprendimų priėmimu ir susitikimų gausa. Viena vertus, nėra blogai, kai daug suinteresuotų asmenų įtraukiami į procesą ir dalyvauja sprendimo paieškose. Kita vertus, kaip rodo praktika, kartais dėl užsitęsusių diskusijų tampa sunkiau pasiekti rezultatą, kuris tenkintų visus. Ieškant sprendimo principas „reikia su visais pasitarti“ kartais gali nužudyti net pačias geriausias idėjas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Šaltis išmaniesiems telefonams pakenkia netikėtais būdais. Kaip apsisaugoti?

Atėjus šaltoms dienoms, „Tele2“ Telefonų priežiūros centre padaugėja klientų, kurie skundžiasi telefonų baterijomis. Jos ne tik greičiau išsikrauna, bet ir neteisingai rodo energijos atsargą. Pasitaiko, kad lauke telefonas ...

Tarptautinis dėmesys: lietuviai patenka tarp TOP 10 sparčiausiai augančių Europos verslų

Pasaulyje vienas autoritetingiausių verslo naujienų portalų „Forbes“ įtraukė „NFQ Technologies” kuriamą meta paieškos variklį „HomeToGo” į TOP-10 sparčiausiai augančių Europos verslų. „Forbes“ ...

Kokių naujovių pažers el. prekyba 2017 metais?

2016-aisiais metais lauktas ženklus mobiliosios prekybos augimas keliamų lūkesčių vis dėlto nepateisino, nors ir nestypčiojo vietoje. Kokias naujoves prekybos ekspertai prognozuoja ateinantiems 2017-iesiems? Kaip ir tikimasi jau ne vienerius ...

IT darbas pagal švedus ir lietuvius, kokie skirtumai?

Lietuvos IT specialistai yra vertinami dėl aukštos darbo kultūros, kompetencijos bei įvairiapusės kvalifikacijos, kuri leidžia sėkmingai tvarkytis su nestandartiniais iššūkiais. Todėl mūsų šalies IT specialistus mielai ...

Geriausi Lietuvos inovatoriai: lietuviams trūksta ne idėjų, o drąsos

2016 m. tarp šimto geriausių Vidurio ir Rytų Europos inovatorių atsidūrė ir penki lietuviai, o finalininkų sąraše – daugiausia lenkų. Į „New Europe 100“ inovatorių sąrašą patekę lietuviai džiaugėsi tokiu ...

5 būdai apsisaugoti nuo sukčių socialiniuose tinkluose

Neseniai Lietuvoje nuaidėjęs skandalas neva apie vaiko mirtį melavusią ir kitų žmonių sąskaita pasipelniusią moterį iškėlė diskusinį klausimą – kodėl taip paprasta pakliūti į sukčių pinkles socialiniuose tinkluose? Oficialiais Lietuvos ...

MTG pristatė naują paslaugą Lietuvoje: galimybė stebėti video turinį bet kur ir bet kada

Tarptautinė žiniasklaidos grupė „Modern Times Group“ (MTG) šiandien Lietuvoje pristatė naują paslaugą „Viaplay“. Tai – video transliacijų internetu platforma, kuri pasiūlys didžiausią Baltijos šalyse ...

Užsieniečių įdarbinimas – gelbėjimosi ratas Lietuvos IT sektoriui

Kitoms šalims garsiai kviečiantis specialistus iš trečiųjų šalių, apie lankstesnį užsieniečių įdarbinimą pagaliau ryžtasi kalbėti ir Lietuva. Antradienį Seimo nariai svarstys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės ...

Žmogus – kiborgas: ateityje mūsų bus vis daugiau Login 2016

Neilas Harbissonas – pirmasis žmogus pasaulyje, oficialiai pripažintas kiborgu. Lankydamasis Vilniuje jis pasakoja, kad šiuo metu turime dvejopą pasirinkimą: arba leidžiame technologijoms evoliucionuoti atskirai ir tapti ...

Didžiuosius duomenis įvaldę smulkieji ir vidutiniai verslai į ateitį žvelgia optimistiškiau

Europos smulkieji ir vidutiniai verslai (SVV), esantys įvaldę jiems prieinamus didžiuosius duomenis (angl. big data), dvigubai labiau linkę tikėti, jog jų finansinė padėtis pagerės per artimiausius 12 mėnesių, rodo „Microsoft“ atliktas ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas