Italijos dienos euro zonoje suskaičiuotos

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Nourielis Roubini / Ekonomika.lt

2011-11-10 16:43

Italijos skolinimosi kaina peržengė 7 proc. ribą. Tai ženklas, kad artimiausiu metu šalis gali netekti realios prieigos prie pasaulinės finansų rinkos, rašo „Financial Times“. Italija pernelyg didelė, kad būtų galima leisit jai žlugti, bet tuo pat metu ji per didelė, kad Europa turimomis priemonėmis sugebėtų imtis efektyvių gelbėjimo veiksmų. Tokia padėtis gali lemti 1,900 trln. eurų skolos restruktūrizaciją. Šis scenarijus padėtų susidoroti su milžinišku įsiskolinimu, tačiau nepagelbėtų sprendžiant ekonominio konkurencingumo ir BVP smukimo problemų.

Siekdami išspręsti minėtas bėdas italai gali būti priversti pasitraukti iš vieningosios valiutos sąjungos ir grįžti prie nacionalinės valiutos. Pastarasis sprendimas suskaldytų euro zonos sąjungą.

Dar visai neseniai buvo teigiama, kad nepaisant tam tikrų likvidumo problemų Italija ir Ispanija, priešingai nei Graikija yra mokios, nes ruošiasi priimti griežtas biudžeto ir valstybės skolos stabilizavimo priemones. Tačiau tam, kad rinkų pasitikėjimą praradusi valstybė sugebėtų vėl susigrąžinti gerą vardą reikia mažiausiai vienerių metų. Tik per tokį laiką finansų rinkos sugeba įvertinti realų taupymo priemonių poveikį valstybės ekonomikai. Dėl šios priežasties valstybė, nepaisant visų politinių sprendimų, demonstruojančių taupymo siekius, per vienerius metus gali tiesiog bankrutuoti. Vienintelis būdas išvengti tokios lemties – pasitelkti paskutinės vilties skolintoją, kuris ryžtusį finansuoti ant bedugnės krašto atsidūrusią šalį.

Bėda ta, kad šiuo metu euro zona neturi tokio gelbėtojo.

Vokietija palaidojo euroobligacijų idėją. Be to, siekiant pradėti leisti bendras euro zonos obligacijas tektų keisti euro zonos sutartis, o tai užtruktų keletą metų.

Didžiosios euro zonos ekonomikos nesiryš politinei savižudybei, didinant Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) nuo 440 mlrd. eurų iki 2000 mlrd. eurų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) galėtų paremti vargstančią Ispaniją ir Italiją, tačiau greičiausiai nedarys to dėl dviejų priežasčių. Pirma – jam tektų prisiimti itin didelę šių valstybių nemokumo riziką. Antra – tokia parama šiurkščiai pažeistų teisines ECB veiklos nuostatas.

Pusė EFSF biudžeto yra dedikuota Graikijai, Airijai ir Portugalijai, tad fonde beliko vos 200 mlrd. eurų, kuriais galėtų pasinaudoti Ispanija ir Italija.

Vienintelis Italijos (o galbūt ir Ispanijos) laukiantis kelias – skolų restruktūrizacija. Italai gali pakeisti esamą premjerą technokratinių pažiūrų politiku, tačiau šis sprendimas neduos reikiamo efekto, kad ir kokių priemonių besiimtų naujoji vyriausybė. Italija, siekdama išvengti katastrofos, privalėtų pasiekti bent 5 proc. metinį BVP augimą, kuris atrodo nerealus.

Šiuo metu regime Italijos ekonomikos laisvąjį kritimą. Naujos taupymo priemonės, kuriomis siekiama trumpalaikio stabilumo, įstums šalį į gilią recesiją. Mokesčių didinimas, vyriausybės išlaidų mažinimas ir valstybinio sektoriaus karpymas darys neigiamą įtaką darbo rinkai, pajamoms, pasiūlai ir paklausai. Ilguoju laikotarpiu šios priemonės periferinėse euro zonos valstybėse sukels dar didesnį nuosmukį, o tai ilgainiui visiškai eliminuos galimybę įvykdyti kreditorių reikalavimus.

Straipsnio puslapiai:

- Nourielis Roubini

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas