Įvardijo penkis dalykus, kurie sulaikys nuo emigracijos iš Lietuvos

(Puslapis 1 iš 4)


Oro uostas (nuotr. 123rf.com)

Viktorija Chockevičiūtė

2018-03-12 15:45

Demografinės problemos kankinančios Lietuvą verčia analitikus, politikus sukti galvą, kaip situaciją galima pakeisti. Atlikus gyventojų apklausą, išaiškėjo penki siūlymai, kurie greitai situaciją pakeistų.

Konferencijos metu išskirta, kad gyventojų skaičius Lietuvoje nuo 1990 iki 2017 metų sumažėjo 850 tūkst. Pirmoji emigracijos banga buvo 1990‒2004 metais, kuomet emigravo 310 tūkst., antroji banga 2005‒2016 metais – 370 tūkst. gyventojų. Gyventojų dar ir mažėjo dėl natūralių demografinių pokyčių. Vien pernai Lietuva neteko daugiau negu 28 tūkst. gyventojų, arba tiek, kiek gyvena Jonavos mieste.

Didžiausia grėsmė kyla dėl to, kad 2016 vieną pensininką išlaikė 3,5 dirbantieji, o 2030 metais, jei situacija nesikeistų, turėtų išlaikyti vos 2,2. Tai siunčia grėsmingus ženklus visai ekonominei sistemai.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas parodė, kad 64,2 proc. išskyrė, jog Lietuvos didžiausia problema yra neadekvačiai didelės kainos lyginant su gaunamais atlyginimais. Taip pat daugiau nei pusė žymėjo, kad Lietuva kankina tokios problemos kaip žemi atlyginimai bei pensijos, emigracija.

Tuo tarpu didžiausią įtaką emigracijai turi ekonominiai motyvai.

Dėl to konferencijoje išskirti penkis metodai, kurie greitai paveiktų emigracijos mastus.

Svarbiausia – darbo apmokestinimas

Nustatyta, kad labiausiai paskatintų emigrantus grįžti į Lietuvą jiems pasiūlyta norima darbo vieta, už kurią mokamas panašų pragyvenimo lygį užtikrinantis atlyginimas kaip užsienyje. Taip mano 44 proc. Lietuvos gyventojų, kaip parodė „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa šių metų vasarį.

Apklausa taipogi parodė, kad visuomenė neigiamai vertina skirtingus mokesčius skirtingoms grupėms. 51 proc. mano, kad mokesčiai visiems turi būti vienodi nepriklausomai nuo profesijos.

„Du metus kartojuosi, bet būtinas žingsnis yra „Sodros“ lubos. Daug kam tai nesuprantama koncepcija, galvoja, kad tik turtingiausius žmones palies. Iš tiesų tai lengvata darbdaviams, kurie investuoja į žmones. Mūsų vis dar žemas santykis investicijų į BVP. Nors paskutiniu metu ir daug pranešama apie ateinamus investuotojus, atvažiuoja daug kompanijų ir į Vilnių, kurios ieško, kur atidaryti įmones. Pas mus darbštūs žmonės, Lietuvoje mažėja korupcijos, gera gyventi ir dirbti, bet kol neišspręsime mokestinių klausimų, mes nusileisime kitoms šalims. Lietuvoje nėra pakankamai gerai apmokamų ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, nes užsienio investicijos nuteka į tas šalis, kuriose taikomos „Sodros“ lubos ir talentus samdytis pigiau. Svarbu pasakyti, „Sodros“ lubos turėtų apčiuopiamą poveikį tik tokiu atveju, jei jos neviršytų 5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), kitaip teigiamo efekto nepasieks“, ‒ įsitikinęs iniciatyvos „Lemiamas šuolis“ įkūrėjas ekonomistas Paulius Kunčinas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas