Įvykdyti Konstituciją ir... bankrutuoti


Fotodienos nuotr.

Rūta Vainienė / Ekonomika.lt

2013-11-05 17:09

 Valdantieji dar kartą renkasi į koalicijos tarybą aptarti kitų metų biudžeto reikalų. Pagrindinis klausimas – jau kitais metais pradėti vykdyti Konstitucinio teismo sprendimą kompensuoti per krizę sumažintas senatvės pensijas. Partneriai siūlo didinti kitų metų deficitą ir daugiau skolintis. Vyriausybė tuo tarpu yra pavedusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiūlymus dėl kompensavimo pateikti iki kitų metų gegužės, tikintis kompensavimą pradėti 2015 metais.

Pastaruosius penkerius metus Sodra sparčiai klimpo į skolas. Bendra „Sodros“ skola metų pabaigoje viršys 11 milijardų litų. Palūkanos už paskolas sudaro apie pusę milijardo litų, ir taip kasmet. Pensijų kompensavimui reikalinga suma, arba „Sodros“ skola pensininkams – dar apie milijardas litų. Ši skola nuo kitų „Sodros“ skolų skiriasi tuo, kad jai neskaičiuojamos palūkanos ir nėra sutartimi nustatytų grąžinimo terminų. Planuojamos „Sodros“ pajamos, potencialus skolų grąžinimo šaltinis, kitais metais - beveik 10 milijardų litų. Tačiau šių pajamų nepakanka kitų metų einamosioms išmokoms padengti. Todėl „Sodros“ deficitas 2014 metais sieks 1,2 milijardo litų, tiek pat didės ir skola.

Nepaisant čia pateiktų dramatiškų skaičių, greitą pensijų kompensavimą galima vertinti visai „šaltai“, ką ir daro tai siūlantys koalicijos partneriai. Ir ne tik „šaltai“, bet ir argumentuotai. Juk iš esmės – Sodra vis tiek yra skolinga, skirtumas tik – kam ji skolinga. Jei būtų kompensuotos pensijos ir padidintas deficitas, sumažėtų skola pensininkams, o padidėtų skola bankams arba valstybės skola už išleistus vertybinius popierius. Taip, ta naujoji skola kainuotų, atsirastų jos grąžinimo terminai. Nematoma ir neapskaityta, bet Konstitucinio teismo priteista skola virstų matoma ir apskaitoma. Žmonės būtų patenkinti, teisingumas atstatytas, skaidrumo būtų daugiau. Politikai gautų ko norėję - taip siekiamą algą už nuveiktą darbą - rinkėjų balsus. Pablogėtų statistiniai rodikliai, bet juk jie atspindėtų tikrąją padėtį, o be to juk - „žmogus svarbiau“. Tegu skolina tie, kas nori skolinti, o ne tie, iš kurių buvo per prievartą pasiskolinta.

Toks požiūris iš tiesų būtų bene vienintelis ar dominuotų, jei nekirbėtų esminis klausimas ir nekankintų esminė abejonė. Ar tikrai Konstitucija nustato tai, ką išaiškino Konstitucinis teismas? Ar tikrai šioje šalyje, nors ir tvanas, bet negalima mažinti valdiškų algų ir pensijų, o tai padarius būtina kompensuoti? Ir jei taip, tai kokių finansinių pasekmių galime tikėtis? Juk bet kokia neatsakingų politikų valia pakelti pensijas, tarnautojų algas, net jei tam nėra ekonominio pagrindo, ilgainiui valstybę ves į bankrotą. Nereikia nei piktos valios. Bet koks ekonominės padėties svyravimas grasina tuo pačiu. Pasirinkimai tada tampa tik tokie: kam negrąžinti skolos?

Sunku patikėti, kad Konstitucijos kūrėjai būtų to siekę. Kad kurdami jos nuostatas galvojo apie rojų žemėje, neribotas gėrybes ir ekonomikos judėjimą tik viena kryptimi – aukštyn. Nesinori veltis į kartais tikrai keistus Konstitucinio teismo nutarimus apie „Sodros“ pensiją, kaip nuosavybę. Ko tikrai norisi, tai diskusijos, ar ne laikas keisti pagrindinį valstybės įstatymą, jei jo nuostatų įgyvendinimas gali į bankrotą nuvesti ir pačią valstybę.

- Rūta Vainienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas