J. E. Stiglitzas: vaistas ekonomikai (1)

2007 metais prasidėjęs ekonomikos nuosmukis tebetrunka, o visų galvoje kirba klausimas: ,,Kodėl?”

Neturėdami supratimo, kas sukelia krizes, negalime pritaikyti efektyvios ekonomikos skatinimo strategijos. Šiandien mes neturime nė vieno iš šių dalykų.

Mums buvo pasakyta, kad tai buvo finansų krizė, taigi vyriausybės abiejose Atlanto vandenyno pusėse visą dėmesį sutelkė į bankus. Buvo teigiama, kad stimulo programos laikinai sušvelnins padėtį, kad jos reikalingos laikiną pagalbai suteikti, kol atsigaus finansų sektorius ir vėl atsinaujins privatus kreditavimas. Tačiau grįžus bankų pelningumui ir vėl pabirus premijoms, kreditavimas taip ir neatsigavo, nepaisant rekordiškai žemų ilgojo bei trumpojo laikotarpių palūkanų normų.

Bankai teigia, kad kreditavimą vis dar varžo paskolas galinčių pasiimti skolininkų trūkumas ir dėl ko kalta liguista ekonomika. Pagrindiniai statistiniai duomenys rodo, kad jie iš dalies teisūs. Juk galiausiai didelės kompanijos turi sukaupusios ne vieną trilijoną dolerių grynaisiais, taigi ne pinigai juos atbaido nuo investavimo ir naujų darbuotojų priėmimo. Vis dėlto kai kurių, o galbūt ir daugelio smulkiojo verslo kompanijų būklė yra visas kitokia: susiveržusios diržus jos negali augti ir daugelis jų priverstos mažinti savo gamybą.

Vis dėlto bendros verslo investicijos, išskyrus statybų sektorių, grįžo iki 10 proc. BVP (prieš krizę buvo 10,6 proc.). Esant tokiam produktyvumo pertekliui nekilnojamojo turto srityje, pasitikėjimas greitai nepasieks ikikrizinio lygio, nors kai kas bus daroma su bankų sektoriumi.

Neatleistinas finansų sektoriaus pramuštgalviškumas buvo akivaizdus krizę paspartinęs veiksnys. NT rinkos produktyvumo pertekliaus palikimas ir pernelyg prasiskolinę namų ūkiai dar labiau apsunkina ekonomikos atsigavimą.

Tačiau ekonomika buvo ligota dar iki krizės, o būstų burbulas tik išryškino jos silpnąsias vietas. Be burbulo paskatinto vartojimo būtų atsiradęs didžiulis paklausos trūkumas. Asmeninių santaupų rodiklis nukrito iki 1 proc., o 80 proc. mažiau uždirbančių JAV gyventojų kiekvienais metais išleisdavo apie 110 proc. savo metinių pajamų.

Net jei finansų sektorius būtų iš naujo sutvarkytas, net jei išlaidūs amerikiečiai nebūtų pasimokę, kad taupyti yra svarbu, jų vartojimas vis tiek būtų siekęs 100 proc. pajamų. Taigi kalbantieji, kad vartotojai grįžta (net ir atsikratę savo skolų), gyvena fantazijų pasaulyje.

Finansų sektoriaus sutvarkymas buvo svarbus ekonomikai atsigauti, tačiau toli gražu vien to nepakanka. Norėdami suvokti, ką reikia daryti, turime suprasti, kokios buvo ekonomikos problemos iki krizės.

Pirmiausiai, JAV ir visas pasaulis tapo savo sėkmės aukomis. Spartus gamybos sektoriaus produktyvumo išaugimas pralenkė paklausos augimą, o tai reiškia, kad sumažėjo gamybos sektoriuje dirbančių asmenų. Darbo jėga buvo priversta persikelti į paslaugų sektorių.

• >
• 1
• 2
• 3
• >