J. Rojaka: įmonėms teks ieškoti naujų konkurencingumo kozirių

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Agnė Pikšrytė / Balsas.lt

2013-04-25 11:08

 Lietuvos ekonomikos augimo tempai stebina Europą, todėl ne tik Lietuva, bet ir visos Baltijos šalys vėl bando matuotis „tigrų“ kailius. Pasak DNB banko vyriausios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos, šiais metais galima tikėtis sparčiausio po ekonominio nuosmukio darbo užmokesčio augimo, mažesnės infliacijos ir žemų palūkanų normų skatinamo didesnio vartojimo. Tačiau dėl sulėtėjusio eksporto ir investicijų trūkumo Lietuvos ūkio plėtra bus nuosaikesnė nei pernai.

2014 m. Lietuva pagal BVP rodiklį turėtų grįžti į prieškrizinį lygį. Lietuvos BVP 2013 m. turėtų augti 2 proc., Estijos 3 proc., o Latvijos 4 proc. Spartesnio Lietuvos ūkio augimo tikimasi 2014 m., kai stiprėjant pagrindinėms šalies eksporto rinkoms, geresni verslo lūkesčiai padidins investicijų apimtis ir dėl to šalies BVP augimo tempas paspartės iki 3,5 proc.

"Pernai spartesniam Lietuvos ūkio augimui susiklostė išskirtinai palankios aplinkybės - dideliu tempu augo eksportas, žemės ūkio sektorius džiaugėsi itin gausiu derliumi ir didelėmis grūdų kainomis. Šiemet tikėtis to paties sunku, o dėl išliekančio neapibrėžtumo pagrindinėse Lietuvos užsienio prekybos rinkose eksporto augimo tempas bus daug nuosaikesnis. Teigiamą impulsą suteiks didėjantys atlyginimai, mažesnė infliacija ir santykinai žemos palūkanos - dėl šių priežasčių prognozuojame vidaus vartojimo atsigavimą", - sakė J. Rojaka.

Eksporto rodikliai pastaraisiais metais buvo itin geri, tačiau slopsta. Pasak, J. Rojakos, džiugina paslaugų eksportas, kuris kasmet auga apie 15 proc. Didžiausią dalį Lietuvos eksporto sudaro transportas, statybos ir IT specialistų paslaugos.

Lietuvos eksportui itin svarbios NVS šalys ir Rusija vilčių daug neteikia. Pirmąjį šių metų ketvirtį eksportas į Rusiją buvo palyginti su pernai metais labai mažas. Prognozuojama, kad 2013 m. eksportas į Rusiją gerokai sumažės ir nesieks net 2 proc.

J. Rojaka teigia, kad kitais metais infliacija ir toliaus tuštins gyventojų pinigines. Lietuvai įvykdyti Mastrichto kriterijų taip pat bus sunku.

Šviesėja perspektyvos gyventojams: darbo užmokestis šiemet prašoks prieš krizę stebėtą aukščiausią tašką, o mažėjanti infliacija ir žiemos palūkanų normos skatins vidaus vartojimą. Pagal darbo užmokesčio dydį Lietuva šiuo metu yra 2009 m. pradžios lygyje. Darbo užmokesčio didėjimas turėtų teigiamai paveikti mažmeninės prekybos rodiklius, tačiau darbo užmokesčio didėjimas prognozuojama vyks ganėtinai lėtai.

Privers ieškoti naujų kozirių

Tačiau padidėjus darbo užmokesčiui įmonėms teks ieškoti kitų konkurencingumo kozirių, nes, pasak J. Rojakos, visos priemonės jau išnaudotos. J. Rojaka teigia, kad pagrindinės priemonės, praradus konkurencingumą didėjant darbo užmokesčiui, yra vidaus kapitalo investicijos ir bendradarbiavimas bei kooperacija su kitomis įmonėmis.

Straipsnio puslapiai:

- Agnė Pikšrytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas