J. Ruotinenas: euro zonos plėtros scenarijus pesimistiškas

(Puslapis 1 iš 3)


Mindaugas Samkus / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-12-20 17:03

Teigiamų netikėtumų pasaulinėms finansų rinkoms gali pateikti JAV būsto rinka ir Europos ekonomikos stabilizavimasis, teigia Suomijos banko „Pohjola“ iždo departamento vadovas Jukka Ruotinenas.

Paskutinį kartą Lietuvoje lankėtės praėjusiais metais. Kokius didžiausius pokyčius pastebite?

Manau, kad didžiausias pokytis, kuri stebime 2012 metais, yra politinė valia. Politikai vis labiau stengiasi pakeisti Europos ekonomikos perspektyvas. Ypač požiūrį pakeitė Vokietija, kuri suprato, kad Europos finansų problemos gali smarkiai paveikti jų pačių ekonomiką.

Be to, Europos centrinis bankas (ECB) savo pranešimuose įsipareigojo imtis visų reikalingų veiksmų, kad išlaikytų stabilumą euro zonoje. Praėjusias metais visi kalbėjo apie euro zonos žlugimą, o dabar tokių kalbų negirdime.

Koks, jūsų manymu, yra labiausiai realus tolesnės euro zonos plėtros scenarijus?

Šiuo metu visi – labai pesimistiški ir, žvelgiant iš rinkų, tai gerai, nes tuomet galime tikėtis malonių netikėtumų. Vis dėlto, tai nereiškia, kad pirmas 2013 metų pusmetis nebus blogas. Kita vertus, antras pusmetis gali būti geresnis nei tikimasi.

Šiuo metu visi blogina ateities prognozes ir kartu peržiūri numatomus tolimesnių metų įvykius. Mano manymu, nėra jokios prasmės žvelgti taip toli, nes niekas negali žinoti, kas nutiks ateityje.

Kalbant apie blogiausius atvejus buvo siūlomi įvairūs scenarijai. Koks tragiškiausias scenarijus laukia mūsų, jei reikalai pakryps labai bloga linkme?

Manau blogiausias scenarijus – kad mums nepavyks pasiekti jokio sprendimo. Be abejo, visuomet bus tam tikrų problemų ir joms išnarplioti tobulų sprendimų nepavyks atrasti. Tačiau baisiausia, kad per artimiausius 5 metus Europoje niekas nepasikeis.

Neradus jokių sprendimų, net ir krachas būtų savotiška išeitis, nes kiekvieną kartą po katastrofos sulaukiame pagyvėjimo. Europos ekonomikos augimas ne pirmus metus yra silpnas, o pagalbos ieškome užsienyje – Jungtinėse Valstijose ar Azijoje. Situaciją galime pakeisti tik patys.

Nuo kurios valstybės priklausys euro zonos likimas?

Žvelgiant į Graikiją galima pasakyti, kad šalis neturi jokio noro palikti euro zoną. Dabar jiems labai sunku, tačiau be euro būtų dar sunkiau, nes tuomet jie negautų jokios finansinės paramos.

Kažkas yra pasakęs, kad vienintelė šalis, kuri gali palikti euro zoną, yra Vokietija ir tuomet visa euro zona tikrai subyrėtų. Europos valstybės, tarp jų ir Suomija, atidžiai stebi Vokietijos veiksmus, nes ši šalis gali nulemti euro zonos ateitį.

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Samkus

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas