J. Ruotinenas: euro zonos plėtros scenarijus pesimistiškas

(Puslapis 1 iš 3)


Mindaugas Samkus / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-12-20 17:03

Teigiamų netikėtumų pasaulinėms finansų rinkoms gali pateikti JAV būsto rinka ir Europos ekonomikos stabilizavimasis, teigia Suomijos banko „Pohjola“ iždo departamento vadovas Jukka Ruotinenas.

Paskutinį kartą Lietuvoje lankėtės praėjusiais metais. Kokius didžiausius pokyčius pastebite?

Manau, kad didžiausias pokytis, kuri stebime 2012 metais, yra politinė valia. Politikai vis labiau stengiasi pakeisti Europos ekonomikos perspektyvas. Ypač požiūrį pakeitė Vokietija, kuri suprato, kad Europos finansų problemos gali smarkiai paveikti jų pačių ekonomiką.

Be to, Europos centrinis bankas (ECB) savo pranešimuose įsipareigojo imtis visų reikalingų veiksmų, kad išlaikytų stabilumą euro zonoje. Praėjusias metais visi kalbėjo apie euro zonos žlugimą, o dabar tokių kalbų negirdime.

Koks, jūsų manymu, yra labiausiai realus tolesnės euro zonos plėtros scenarijus?

Šiuo metu visi – labai pesimistiški ir, žvelgiant iš rinkų, tai gerai, nes tuomet galime tikėtis malonių netikėtumų. Vis dėlto, tai nereiškia, kad pirmas 2013 metų pusmetis nebus blogas. Kita vertus, antras pusmetis gali būti geresnis nei tikimasi.

Šiuo metu visi blogina ateities prognozes ir kartu peržiūri numatomus tolimesnių metų įvykius. Mano manymu, nėra jokios prasmės žvelgti taip toli, nes niekas negali žinoti, kas nutiks ateityje.

Kalbant apie blogiausius atvejus buvo siūlomi įvairūs scenarijai. Koks tragiškiausias scenarijus laukia mūsų, jei reikalai pakryps labai bloga linkme?

Manau blogiausias scenarijus – kad mums nepavyks pasiekti jokio sprendimo. Be abejo, visuomet bus tam tikrų problemų ir joms išnarplioti tobulų sprendimų nepavyks atrasti. Tačiau baisiausia, kad per artimiausius 5 metus Europoje niekas nepasikeis.

Neradus jokių sprendimų, net ir krachas būtų savotiška išeitis, nes kiekvieną kartą po katastrofos sulaukiame pagyvėjimo. Europos ekonomikos augimas ne pirmus metus yra silpnas, o pagalbos ieškome užsienyje – Jungtinėse Valstijose ar Azijoje. Situaciją galime pakeisti tik patys.

Nuo kurios valstybės priklausys euro zonos likimas?

Žvelgiant į Graikiją galima pasakyti, kad šalis neturi jokio noro palikti euro zoną. Dabar jiems labai sunku, tačiau be euro būtų dar sunkiau, nes tuomet jie negautų jokios finansinės paramos.

Kažkas yra pasakęs, kad vienintelė šalis, kuri gali palikti euro zoną, yra Vokietija ir tuomet visa euro zona tikrai subyrėtų. Europos valstybės, tarp jų ir Suomija, atidžiai stebi Vokietijos veiksmus, nes ši šalis gali nulemti euro zonos ateitį.

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Samkus

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas