Jauni lietuviai nuosavo verslo imasi dvigubai rečiau negu estai

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr.

Ekonomika.lt

2015-10-06 12:57

Lietuvoje jauni žmonės dukart rečiau negu Estijoje jau žengė pirmus žingsnius steigdami savo įmones – tai atskleidė SEB banko atliktas tyrimas Baltijos šalyse. Nors visose šalyse daugelis jaunų žmonių norėtų steigti savo įmones, realius veiksmus dėl to padariusių dalis yra mažiausia Lietuvoje – vos 6 procentai. Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad nors lietuviai, palyginti su latviais ir estais, panašiai linkę vengti rizikos, tačiau savo galimybes sukurti verslą vertina kukliausiai.

Steigti įmones nori, bet realių veiksmų imasi rečiau

SEB banko atlikto tyrimo duomenimis, maždaug kas antras 18-25 m. žmogus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra palankiai nusiteikęs steigti nuosavą verslą: jaunuoliai norėtų kurti savo įmones ir šiuo metu arba ieško idėjos, arba kapitalo, arba jau žengė pirmuosius įmonės kūrimo žingsnius.

Kad ieško verslo idėjos, nurodė 26 proc. Lietuvos respondentų ir po 28 proc. Latvijos bei Estijos apklaustųjų. Kapitalo ieškantys nurodė 16 proc. lietuvių, 5 proc. latvių ir 12 proc. estų. Kad jau žengė pirmuosius įmonės steigimo žingsnius, pasakė 11 proc. estų, 8 proc. latvių ir – mažiausiai – 6 proc. lietuvių.

„Remiantis ekonomine logika žmogus turėtų apsispręsti pradėti savo verslą tuo atveju, jei tikėtina nauda iš verslo yra didesnė negu dirbant samdomą darbą. Apskaičiuojant tikėtiną naudą, reikia įvertinti savo gebėjimus bei galimybes iš verslo uždirbti. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kiek žmogui priimtina rizikuoti, nes daugeliu atvejų būnant verslininku tenka prisiimti kur kas didesnę riziką, negu dirbant samdomą darbą“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Aplinkos sąlygos ir panašios, ir skirtingos

Pasak jos, gilinantis, kodėl jauni lietuviai rečiau negu kitų Baltijos šalių gyventojai imasi savo verslo, galima lyginti įvairius verslui įtakos turinčius aplinkos veiksnius: ekonominę aplinką, urbanizacijos lygį, nedarbą, smulkaus, specializuoto verslo užimamą dalį, valstybės politiką ir panašiai.

„Skirtumai tarp verslo aplinkos Lietuvoje ir Estijoje yra nevienareikšmiai: Estijoje gyventojų gerokai mažiau negu Lietuvoje, bet jų pajamos, pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis, ir santaupos, tenkančios vienam gyventojui, yra didesnės. O didesnės pajamos ir turtas – tai ir didesnė vartotojų perkamoji galia, ir didesnė tikimybė, kad potencialūs verslininkai turės pradinį kapitalą“, - svarsto šeimos finansų ekspertė.

Urbanizacijos lygis abiejose šalyse yra panašus. Labiau urbanizuotose vietovėse lengviau pasiekti klientus ir rasti kvalifikuotų darbuotojų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas