Jaunimo nedarbas: 5 populiariausios klaidos

(Puslapis 1 iš 3)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Eglė Markevičiūtė / Ekonomika.lt

2012-02-15 15:59

Ta proga, jog į Lietuvą šią savaitę atvyko Europos Komisijos atstovai, specialiai deleguoti spręsti jaunimo nedarbo problemas skirtingose ES šalyse, LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su minia kitų viešuomenės veikėjų irgi susizgribo kalbėti apie jaunimo nedarbą.

Likus porai savaičių iki vizito, kuriame bus šnekama apie jaunimo nedarbo problemas ir jų šaknis, lyg Potiomkino kaime paskubomis stengiantis apsišluoti, pirštu grūmota Socialinės apsaugos ir darbo ministrui, neva nesugebėjusiam sužiūrėti, kiek gi daug jaunų žmonių Lietuvoje neturi darbo. Ministras turėjo išklausyti didelio valstybės aparato šalininkės, kieto kumščio simbolio – Dalios Grybauskaitės parodomąją priekaištų laviną.

Klaida Nr. 1: kaltas Kubilius

Pati jaunimo nedarbo problema nėra šokiruojanti, niekad negirdėta naujiena – visam pasaulyje įsisiūbavus ir Lietuvon atslinkus krizei jaunimo (15-29 m.) nedarbas, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didėjo skausmingai sparčiai: 2008 m. nedarbo vidurkis – 15,2%, 2009 m. – 31,6%, 2010 m. – 38,3%.

Dar baisiau statistiniai duomenys atrodo, kai pagalvojame, kiek jaunų žmonių emigravo: 2008 m. – 6505, 2009 m. – 8126, 2010 m. - net 38560 žmonių.

Retrospektyviai pagalvojus apie Lietuvos BVP augimą pastaraisiais metais, situacijos šaknys tampa aiškesnės, o demagoginę retoriką mėgstančių politikų mintys – juokingos. 2007 m. BVP augimas buvo 8,8%, 2008 m. – 3,1%. 2009 m. krizė galutinai įsisiūbavo, o netvaraus, neatsakingu skolinimusi ir per dideliu optimizmu pridangstytos Lietuvos ekonomikos burbulas susprogdintas – BVP augimas buvo minusinis ( -14,8%). 2010-aisais, rodos, viskas ėmė taisytis – realus BVP prieaugis pasiekė 1,3%, o 2011 m. pabaigoje džiaugėmės net 5,8% BVP augimu.

Itin neigiamai buvo paveiktas ikikriziniu laikotarpiu netvariai augęs paslaugų sektorius, kuriame mažai patirties ir išsilavinimo neturintis jaunimas (ypač intervale nuo 15 iki 24 metų) dažniausiai įsidarbina. Ne paslaptis ir tai, kad darbdaviai pokriziniu laikotarpiu siekia padidinti darbo našumą, tad rasti papildomą/pusės etato darbą nekvalifikuotam jaunimui šiandien nėra itin paprasta.

Klaida Nr. 2: “Reikia daugiau pinigų”

Visi, bent kartą dalyvavę Europos Sąjungos, Europos jaunimo politikos renginiuose turbūt ne kartą yra susidūrę su atvejais, kai įvairiose darbo grupėse mąstant, kaip būtų galima spręsti vieną, ar kitą jaunimo problemą, vienas pirmųjų ir populiariausių pasiūlymų, ypač iš mažesnę patirtį turinčių, kairiųjų pažiūrų žmonių būna „didinti finansavimą“.

Iki šiol buvo galima didžiuotis ir džiaugtis, kad Lietuvoje jaunimo politikos atstovai situaciją vertino blaiviai, netikėdami, kad kažkur yra neišsenkanti aukso puodynė, iš kurios paėmus vieną kitą auksiną, efektyviai spręsime jaunimo problemas.

Straipsnio puslapiai:

- Eglė Markevičiūtė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas