JAV ekspertas patarė, kaip Lietuvos miestams pritraukti investicijų

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Mindaugas Samkus / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-03-26 14:55

Išnaudoti vietos inovacijas, išskirti pranašumus bei tinkamai juos pateikti – tokias išeitis su užsienio investicijų iššūkiais susiduriantiems mažesniems miestams siūlo JAV strateginio planavimo ekspertas Noahas Rafordas.

Prisistatote kaip scenarijų planuotojas ir strategas. Papasakokite plačiau apie savo darbą ir su kokiais iššūkiais susiduriate?

Mano darbas – padėti organizacijoms ir vyriausybėms galvoti apie ateitį. Šiuo metu dirbu Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) vyriausybei – padedu veikti padaliniui, ieškančiam ilgalaikių galimybių bei vertinančiam potencialius pavojus. Tai – daug suinteresuotų šalių apimančios problemos, įtraukiančios įvairius žmones.

Regione bei daugelyje modernių pasaulio valstybių didžiausias mūsų iššūkis – tai, kaip suvaldyti problemų kompleksiškumą ir požiūrių įvairovę. Pavyzdžiui, kalbant apie klimato kaitą, energijos naudojimą ar santykius tarp vyriausybės ir privataus sektoriaus. Visos šios problemos labai sudėtingos, gretai keičiasi ir įtraukia daug skirtingų nuomonių.

Taigi, padedu miestams ir vyriausybėms sukurti erdvę, kurioje šie klausimai galėtų būti efektyviai nagrinėjami.

Taip pat vadovaujate interneto svetainei „Futurescaper.com“. Kaip kilo idėja sukurti šią įmonę?

Didžioji dalis strateginio planavimo vykdoma remiantis interviu ir kūrybinėmis dirbtuvėmis. Taigi, susiduriama su logistiniu iššūkiu surinkti visus sprendimų priėmėjus ir ekspertus į vieną vietą. Internetas leidžia mums įtraukti daugiau žmonių, greičiau juos visus sukviesti ir efektyviau išnaudoti jų žinias.

Sukurti galutinį produktą nėra svarbiausia, bet leisti skirtingoms interesų grupėms susipažinti su pačiu procesu ir palyginti savo idėjas – taip. Taigi „Futurescaper.com“ padeda ne tik efektyviau išnaudoti turimus žmogiškuosius išteklius, bet ir suteikia galimybes mokytis ir tobulėti tinklalapiu besinaudojantiems asmenims.

Jūsų nuomone, kokį vaidmenį panašios įmonės atlieka pasaulio megapolių plėtrai?

Megapoliai susiduria su įvairiais socialiniais, ekonominiais ir infrastruktūriniais iššūkiais. Labai svarbu, kad jie turėtų efektyvių būdų į sudėtingų problemų sprendimą įtraukti skirtingas interesų grupes.

Net jei turite galios įgyvendinti svarbius pokyčius, geriausios idėjos gali kilti pačiose netikėčiausiose vietose. Bendradarbiaudamos vyriausybės ir kompanijos gali daug pasiekti.

Priemonės, leidžiančių efektyviai įtraukti dideles grupes į problemų sprendimą, bus esminis megapolių plėtros veiksnys ateinančius 20–30 metų.

Kokią įtaką blogi strateginio planavimo sprendimai gali turėti miestų plėtrai?

Blogų praktikų pasitaiko dažnai, nes dideli infrastruktūros projektai paprastai įtraukia politinį aspektą ir priklauso nuo trumpalaikio politinio spaudimo bei laiko ribojimo.

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Samkus

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas