Jei netikrinsite maisto prekių pakuočių – galite likti apgauti


Fotolia.com nuotr. Parduotuvėje

tv3.lt

2017-10-26 09:32

 Nauji kaltinimai maisto gamintojams ir prekybininkams dėl pirkėjų apgaudinėjimo. Seimo konservatoriai reikalauja, kad Vyriausybė išsiaiškintų, ar verslininkai turi teisę nepastebimai mažinti maisto kiekį pakuotėje ir aiškiai neįspėti pirkėjo, kad gaminys iš tiesų pabrango. Kad pakuotėse maisto dedama vis mažiau, o kaina už jį ta pati ar net didesnė, piktinasi pastebintys ir pirkėjai. Tuo metu valstybinės tarnybos tik gūžčioja pečiais - verslininkams gudrauti maisto kiekiu įstatymai leidžia.

Vilnietis Vidas, atvykęs į prekybos centrą apsipirkti, negali atsistebėti augančiomis kainomis. Senjoras dažnai lankosi Ispanijoje, kur gyvena ir dirba jo sūnus. Savo pinigine galėdamas palyginti kainas, žmogus piktinasi, kad Lietuvoje eiti į prekybos centrą – vis didesnė prabanga.

Jei norite nusipirkti maisto, tačiau nepermokėti ir nelikti alkanas, jūsų laukia tikras iššūkis. Štai duonos vos keturios pakuotės, tačiau visų svoriai skirtingi.

Jau seniai praeityje liko tie laikai, kai maistas būdavo pakuojamas į vienodo svorio pakelius: sviestas po 200 g, grietinė po 400 g, pienas po litrą. Kad pirkėjams būtų paprasčiau įvertinti tokių skirtingų svorių realią kainą, prekybos centrai etiketėse privalo nurodyti kainas už mato vienetą – kilogramą arba litrą. Tačiau štai - šie užrašai tokie maži, kad vyresniems žmonėms net tenka nešiotis didinimo stiklus.

Valstiečiams pradėjus aiškintis, kodėl Lietuvoje tie patys produktai yra prastesnės kokybės, nusprendė neatsilikti ir konservatoriai. Šie reikalauja vyriausybę pasiaiškinti, kodėl prekybininkai su gamintojais galimai mulkina ir apiplėšinėja gyventojus: į tą patį pakelį maisto įdeda mažiau, mažesnį jo kiekį užrašo tik kitoje pakuotės pusėje, o mokėti tenka tiek pat ar net daugiau.

„Kada yra akcijos, kada gauni bonusą prie prekės, tas ryškiai išskiriama, kad žmogus atkreiptų dėmesį, o čia nutylimas faktas, kad produktas mažesnis nei įprastai. Tikėtina, kad tai gali būti vartotojų klaidinimas“, - sako Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Gamintojai su prekybininkais dievagojasi, kad pirkėjų neapgaudinėja, kai į tą patį pakelį įdeda mažiau sūrio, duonos ar grietinės, ir nepatenkintus ragina žiūrėti į kainą už kilogramą ar litrą.

Vartotojų gynimo tarnybos tik stebi, kaip parduotuvėse pakuotės mažėja, o kainos kyla, ir tvirtina esančios bejėgės apginti vartotojus. Esą ryškiai rašyti perspėjimus, kad sumažėjo pakuotės turinys, įstatymai neliepia.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad vartojimas Lietuvoje jau pasiekė piką ir pradeda mažėti, o gamintojų ir prekybininkų gudravimai mažinant pakuočių dydžius rodo jų desperatiškas pastangas išlaikyti pelną.

O Lietuvoje maistas toliau brangsta. Per metus sviesto pakelis pabrango daugiau kaip 50 proc., juoda duona – 20 centų, pieno pakelis 10 centų. Ir kainų pasiutpolkės pabaigos dar niekas neižvelgia.

 

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas