Jei skolos - turtas, tada Lietuva - turtuolių kraštas

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Virginija Grigaliūnienė

2011-01-26 11:35

Turtuoliai - vargšai. Tokioje neapibrėžtoje padėtyje atsidūrė dažnas lietuvis. Jis dūsta paskolų voratinklyje, bet oficialiai laikomas turtuoliu, kuriam valstybės paramos nepriklauso nė cento. Galimybę ją gauti atima turimas būstas ar žemė, nors realiai tai - banko nuosavybė.

Turtingas skolų

Gintaras Gerulis dirbti pradėjo nuo 18 metų. Darbo stažas - 14 metų. Visą šį laiką valstybei mokėti nemenki mokesčiai. Bet kai žmogus prarado darbą ir kreipėsi į darbo biržą, paaiškėjo, kad jis - turtuolis ir jam nepriklauso jokia valstybės parama.

“Prieš ketverius metus paėmiau paskolą ir Kaišiadorių rajone įsigijau 2,5 ha žemės, - pasakojo 32-ejų vyras. - Galvojau apie verslą, bet neišėjo. Kas mėnesį moku po 1100 litų, ir dar 30 metų turėsiu mokėti, kol atsiskaitysiu su banku.”

Pajamų Gintarui iš žemės - jokių. Nes norint ją dirbti tektų nemažai sukišti. O į dar gilesnę skolų duobę kristi baugu. Todėl Gintaras didelę pievą tik nušienauja. Ir tas kainuoja.

Prie suskilusios geldos

G.Gerulis už žemę gauna ES išmoką - 500 litų per metus. Tai visos jo pajamos. Bet oficialiai jis - turtuolis. Nes turi žemės.

“Valstybė tik “nugręžti” sugeba, - atsiduso Gintaras. - Tiek metų dirbau, mokesčius mokėjau, o į bėdą patekęs špygą gavau. Kaip iš 500 litų metinių pajamų išgyventi, ką jau kalbėti apie paskolos grąžinimą?”

Maža to, valstybė turintiems žemės nedengia ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Gintaras - žemės savininkas tik formaliai, juk žemė, kol paskolos neatiduos, banko rankose.

Panašioje padėtyje atsidūrė ir vilnietis Audrius, kuris per patį nekilnojamojo turto pirkimo piką paėmė paskolą 3 kambarių butui. “Įmonei bankrutavus netekau darbo, todėl kreipiausi į socialinės paramos skyrių. Auga du vaikai, žmona gauna minimumą - iš ko gyventi? - kalbėjo jis. - Pasakė, kad neduos nė lito, nes esu turtingas: paskolą paėmęs, brangų butą turiu. Bet jei nesugraibysiu pinigų paskolai dengti - butą bankas atims. Koks aš buto savininkas, jei nei parduoti, nei keisti į mažesnį be banko sutikimo negaliu?”

Išmokos nepriklauso

Lietuvos darbo birža (LDB) skundų dėl ūkininkams neskiriamos bedarbio išmokos gauna labai daug.

“Jei žmogus turi žemės, kurią įregistravęs Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, - jis jau ūkio veiklos subjektas. Toks laikomas savarankiškai dirbančiu, negali pretenduoti į nedarbo draudimo išmoką. Nesuteikiamas ir bedarbio statusas”, - sakė LDB atstovas Juozapas Linartas.

Nesvarbu, kad žemės savininko pajamos iš žemės - nulinės. Jei gauna ES išmoką, to pakanka, nors ji ir simbolinė.

Išeitis - žemės atsisakyti ar perregistruoti ją kito asmens vardu.

LDB atstovas patvirtino, kad privalomojo sveikatos draudimo mokesčių už ūkininką valstybė nemoka. Bet esą jau rengiami įstatymo pakeitimai, nes dabar galiojanti tvarka - netobula.

Straipsnio puslapiai:

- Virginija Grigaliūnienė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas