Jekaterina Rojaka. 2017-ieji – kainų augimo metai Lietuvoje


Asmeninio archyvo nuotr. DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka

2017-01-11 17:26

Kainų augimas įgauna pagreitį. Šiais metais infliacija Baltijos regione bus viena sparčiausių Europoje. Brangstanti nafta, maisto produktai ir paslaugos sumažins skirtumus tarp oficialios statistikos skelbiamų rodiklių ir gyventojų suvokiamos kasdieninės infliacijos, nors pastaroji vis dar bus aukštesnė. Sparčiau augančios kainos į metų pabaigą pradės riboti perkamąją Lietuvos gyventojų galią, spaudimas darbo rinkoje dar labiau didės.

Po žiedinių kopūstų kainų skandalo 2016 m., augančios kainos ir produkcijos kainų palyginimai Lietuvoje ir kitose šalyse tapo kone labiausiai eskaluojama tema. Dėmesys kainoms nenuslūgs ir šiemet, kadangi nepaisant gana spartaus darbo užmokesčio augimo, gyventojai vis labiau jus augančių prekių kainų ir paslaugų tarifų poveikį šeimos finansams. Vidutinis darbo užmokestis auga netolygiai tiek regionų, tiek ir profesijų atžvilgiu, o valgyti norisi visiems. Maisto produktų kainos per metus ūgtelėjo 3,7 proc., labiausiai pabrango jogurtai – 14 proc., beveik dešimtadaliu pabrango žuvis ir jūros gėrybės, panašiai išaugo cukraus ir šokolado, pieno ir sviesto kainos. Per pastaruosius metus iš maisto produktų šiek tiek atpigo miltai, kiaušiniai, paukštiena ir valgomieji subproduktai. Tiesa, nedrąsiai kopiančios į viršų maisto žaliavų ir kiek aktyviau kylančios energetikos kainos šiemet išnaikins paskutinius maisto produktų defliacijos pėdsakus.

Be to, jeigu pernai administracinės kainos mažėjo 3,7 proc., tai šiemet po dujų kainų kėlimo metų viduryje, akcizų didinimo nuo kovo, šios pasuks priešinga kryptimi. Aktuali išliks ir paslaugų tarifų didėjimo tendencija – tiek dėl augančių atlyginimų, tiek ir dėl didėjančių infliacijos lūkesčių. Vienintele atsvara paslaugų infliacijai išliks judriojo ryšio paslaugos, kurios pernai atpigo 8 proc. dėl įgyvendinamo ES tarptinklinio ryšio paslaugų reglamento.

Šiemet pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, mobilusis ryšys visoje ES turėtų kainuoti tiek pat, kiek ir namų rinkoje. Taigi, bent keliaujantiems roaming paslaugos bus tikrai pigesnės. Deja, kitos paslaugos brangs panašiai kaip ir pernai – apie 2,5-3 proc., o aukštesnės transportavimo sąnaudos dėl kylančių degalų kainų ir nuolat nepakankamų vairuotojų darbo užmokesčių prisidės prie aukštesnių kitų prekių ir paslaugų įkainių.

Kita vertus, valdžia gali lengviau atsidusti: augančios kainos laikinai pakels valstybės biudžeto mokesčių surinkimą, kol nepradės stabdyti privataus vartojimo augimo. Stiprėjantys infliaciniai lūkesčiai didins spaudimą darbdaviams dar labiau kelti atlyginimus, kitaip ankštoje darbo rinkoje jie gali prarasti geresnius darbuotojus. Taigi šiais metais pradės įsisukti infliacijos spiralė.

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas