Jekaterina Rojaka: Lietuva praranda turistus ir neišnaudoja galimybių

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr. DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka

2016-03-23 16:18

Rusijos nuosmukis ir paaštrėjusi geopolitinė įtampa turėjo neigiamų pasekmių turizmo sektoriui. Tiesa, nepaisant mažėjusių lankytojų skaičiaus iš Rytų valstybių, pajamos iš turizmo pernai Lietuvoje augo. Visgi išlieka dar nemažai neišnaudoto potencialo, kad turizmo sektorius teigiamai prisidėtų prie Lietuvos augimo.

Operatyvioji statistika rodo, kad atvykstančiųjų turistų skaičius pernai sumažėjo apie 5 proc., labiausiai – daugiau nei trečdaliu – susitraukė keliautojų srautas iš Rusijos. Turizmo informacijos centrų lankytojų skaičius rodo, kad sparčiai didėjo turistų iš Azijos šalių, bet praradimų kompensuoti vis tiek nepavyko. Bet nepaisant to, kad turistų skaičius pernai mažėjo, pajamų iš turizmo, įskaitant ir keleivių transportavimo paslaugas Lietuva gavo daugiau. praėjusiais metais iš kelionių ir keleivių pervežimo buvo gauta 1,2 mlrd. eurų arba 3,2 proc. BVP. Pajamos iš turizmo sektoriaus auga jau 6 metai iš eilės, o pernai agresyvesnį augimą pademonstravo kelionės lėktuvu.

Pačių lietuvių, kaip turistų, portretas nėra itin išskirtinis. Eurostat duomenimis, lietuviai nėra itin aktyvūs keliautojai. Apie 58 proc. mūsų piliečių išvyksta į bent dvi dienas trunkančią kelionę ne verslo reikalais. Pagal šį rodiklį šiek tiek nusileidžiame ES vidurkiui (60 proc.), daugiau atsiliekame nuo estų (71 proc.), čekų (84 proc.) ir pirmaujančių ES suomių (88,5 proc.). Įdomu ir tai, kad aktyviai keliaujantys čekai sugeba tai daryti pigiau, vidutiniškai išleisdami apie 110 eurų, o lietuviai ir estai – apie 210 eurų, t.y. trečdaliu mažiau nei euro zonos vidurkis. Tikriausiai dėl to, kad keliaudami mes dažniausiai apsistojame viešbučiuose, o čekai – savo pačių ir draugų namuose.

Galime nebent pasidžiaugti, kad broliai latviai keliauja dar mažiau ir renkasi labiau biudžetines keliones. Visgi svetur mes kelionėms išleidžiame nemažai – apie 2,6 proc. BVP. Todėl su turizmu susijusiu paslaugų balansas, nors ir išlieka teigiamas, nėra itin įspūdingas ir pernai siekė 0,6 proc. BVP. Ar galime tikėtis proveržio šioje srityje?

Viena daugiausiai pinigų atnešanti turizmo krypčių yra sveikatos turizmas. Akivaizdu, kad sveikatos turistų išlaidos šalyje yra gerokai didesnės nei įprastinių keliautojų, kadangi prie gyvenamosios vietos nuomos, maitinimo ir pramogų prisideda sveikatos patikrinimo bei kitų procedūros. Deja, viltys, kad Lietuva užims lyderių poziciją ES pagal sveikatos turizmą, nepasiteisino. Svarbesnę dalį užsienio klientai sudaro nebent odontologijoje.

Kita vertus, vos už kelių šimtų kilometrų esantys Baltarusijos medicinos centrai įgauna pagreitį – apsirūpinę geros kokybės įranga, kaimynai siūlo itin patrauklius paslaugų tarifus, o jų medicinos personalo nekamuoja emigracijos problemos, su kuriomis nuolat tenka kovoti (o tiksliau, susitaikyti) Lietuvoje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas