Jekaterina Rojaka: Lietuva praranda turistus ir neišnaudoja galimybių

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr. DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka

2016-03-23 16:18

Rusijos nuosmukis ir paaštrėjusi geopolitinė įtampa turėjo neigiamų pasekmių turizmo sektoriui. Tiesa, nepaisant mažėjusių lankytojų skaičiaus iš Rytų valstybių, pajamos iš turizmo pernai Lietuvoje augo. Visgi išlieka dar nemažai neišnaudoto potencialo, kad turizmo sektorius teigiamai prisidėtų prie Lietuvos augimo.

Operatyvioji statistika rodo, kad atvykstančiųjų turistų skaičius pernai sumažėjo apie 5 proc., labiausiai – daugiau nei trečdaliu – susitraukė keliautojų srautas iš Rusijos. Turizmo informacijos centrų lankytojų skaičius rodo, kad sparčiai didėjo turistų iš Azijos šalių, bet praradimų kompensuoti vis tiek nepavyko. Bet nepaisant to, kad turistų skaičius pernai mažėjo, pajamų iš turizmo, įskaitant ir keleivių transportavimo paslaugas Lietuva gavo daugiau. praėjusiais metais iš kelionių ir keleivių pervežimo buvo gauta 1,2 mlrd. eurų arba 3,2 proc. BVP. Pajamos iš turizmo sektoriaus auga jau 6 metai iš eilės, o pernai agresyvesnį augimą pademonstravo kelionės lėktuvu.

Pačių lietuvių, kaip turistų, portretas nėra itin išskirtinis. Eurostat duomenimis, lietuviai nėra itin aktyvūs keliautojai. Apie 58 proc. mūsų piliečių išvyksta į bent dvi dienas trunkančią kelionę ne verslo reikalais. Pagal šį rodiklį šiek tiek nusileidžiame ES vidurkiui (60 proc.), daugiau atsiliekame nuo estų (71 proc.), čekų (84 proc.) ir pirmaujančių ES suomių (88,5 proc.). Įdomu ir tai, kad aktyviai keliaujantys čekai sugeba tai daryti pigiau, vidutiniškai išleisdami apie 110 eurų, o lietuviai ir estai – apie 210 eurų, t.y. trečdaliu mažiau nei euro zonos vidurkis. Tikriausiai dėl to, kad keliaudami mes dažniausiai apsistojame viešbučiuose, o čekai – savo pačių ir draugų namuose.

Galime nebent pasidžiaugti, kad broliai latviai keliauja dar mažiau ir renkasi labiau biudžetines keliones. Visgi svetur mes kelionėms išleidžiame nemažai – apie 2,6 proc. BVP. Todėl su turizmu susijusiu paslaugų balansas, nors ir išlieka teigiamas, nėra itin įspūdingas ir pernai siekė 0,6 proc. BVP. Ar galime tikėtis proveržio šioje srityje?

Viena daugiausiai pinigų atnešanti turizmo krypčių yra sveikatos turizmas. Akivaizdu, kad sveikatos turistų išlaidos šalyje yra gerokai didesnės nei įprastinių keliautojų, kadangi prie gyvenamosios vietos nuomos, maitinimo ir pramogų prisideda sveikatos patikrinimo bei kitų procedūros. Deja, viltys, kad Lietuva užims lyderių poziciją ES pagal sveikatos turizmą, nepasiteisino. Svarbesnę dalį užsienio klientai sudaro nebent odontologijoje.

Kita vertus, vos už kelių šimtų kilometrų esantys Baltarusijos medicinos centrai įgauna pagreitį – apsirūpinę geros kokybės įranga, kaimynai siūlo itin patrauklius paslaugų tarifus, o jų medicinos personalo nekamuoja emigracijos problemos, su kuriomis nuolat tenka kovoti (o tiksliau, susitaikyti) Lietuvoje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas