Jekaterina Rojaka: Lietuvos pramonė – tarp Brexit‘o ir naujos revoliucijos


Asmeninio archyvo nuotr. Jekaterina Rojaka

2016-07-21 17:46

Lietuvos pramonė demonstruoja spartų augimą: gausios investicijos, aktyvi modernizacija, judėjimas prie aukštesnių ir modernesnių technologijų kloja pamatus tolesnei plėtrai ir tvariam ūkio augimui. Kita vertus, miglotos euro zonos augimo perspektyvos ir smarkiai po Brexit nusmukę vartotojų ir verslo lūkesčiai gali ženkliai sumažinti pramonininkų investicijas ir apkarpyti plėtros ambicijas.

Pramonė yra ne tik vienas svarbiausių Lietuvos ūkio sektorių, bet ir atraminė veikla eksportui. Apie du trečdalius pramonės produkcijos yra eksportuojama. Lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas be naftos produktų šiemet augo spartėjančiai ir per pirmuosius penkis mėnesius siekė beveik 5 proc. Apdirbamosios pramonės rezultatai taip pat džiugino – per šešis mėnesius metinis produkcijos palyginamosiomis kainomis (be rafinuotų naftos produktų) augimas sudarė 4,8 proc. – tai buvo vienas geriausių rezultatų ES. Tad, geri pramonės rezultatai yra puiki platforma subalansuotam ūkio augimui. To labiau kad pramonė vis labiau modernizuojasi. Stambiausios įmonės vis daugiau dėmesio kreipia į naujas technologijas, ir įdarbina kapitalą net aktyviai nei darbuotojus. O visos pramonės įmonės yra tarp vienų aktyviausių darbo vietų kūrėjų ir šiemet sektoriui buvo prognozuojama antra vietą pagal plėtros dinamiškumą po paslaugų sferos.

Optimistiškai nuteikia vis platesnę ir labiau subalansuota eksporto geografija. Apšilimas JAV rinkoje duoda apčiuopiamų rezultatų – lietuviškos kilmės prekių eksporto plėtra į šią gigantišką Šiaurės Amerikos rinką tęsiasi itin aktyviai. Nenuostabu, kad apkartus euro zonos perspektyvoms ir pingant eurui skverbimasis į patrauklią JAV rinką tik augs. dinamiškai vystosi eksportas ir į kitas išsivysčiusias rinkas. Kaprizingoms pažangioms rinkoms vis daugiau reikia išskirtinės kokybės ir aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos. O tai gali garantuoti tik nenutrūkstamas investicijų srautas į modernias technologijas.

Tiesa, Jungtinė Karalystė buvo top-5 tarp sparčiausiai augančių svarbiausių eksporto krypčių. Šaliai prabalsavus už išėjimą iš ES, daliai pramonės įmonių, dirbančių su Didžiąja Britanija teks iš esmės peržiūrėti susitarimus ir ieškoti kitų realizavimo rinkų ir partnerių. Gerokai vangesnį ekonomikos augimą prognozuoja euro zonai. TVF apkarpė regiono augimo perspektyvas šiems ir 2017 metams, o remiantis naujausiu Vokietijos ZEW lūkesčių indeksu, Europos verslo ir investuotojų lūkesčiai po ilgos pertraukos vėl atsidūrė neigiamoje zonoje. Kritimas nuo +19,2 iki -6,8 reikšmės yra vienas įspūdingiausių per pastarąjį dešimtmetį, o dabartinis vertinimo lygis yra žemiausias nuo 2012 metų lapkričio mėnesio. Neabejojama, kad ir neužilgo pasirodantys Eurostat lūkesčių rodikliai gerokai nuslys žemyn.

Taigi pramoninkams jau artimiausioje ateityje teks sukti galvą – ar greitu tempu judėti link naujos pramoninės revoliucijos, ir tokiu būdu stengtis laimėti aršią konkurenciją bei prisidėti prie spartesnio ekonomikos augimo, ar pasirinkti atsargesnį ir mažiau agresyvų variantą. Nemažiau šiuo požiūriu galėtų prisidėti ir šalies Vyriausybė, kuri bendradarbiaujant su verslu galėtų padėti ieškoti trumpiausio kelio į sėkmę.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas