Jekaterina Rojaka. Šiemet Kalėdos vėl brangsta


Asmeninio archyvo nuotr. DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka

2016-12-19 17:27

Kalėdinio laikotarpio karuselė dažnai priverčia mus pamiršti apie taupymą: pakili nuotaika, šventinės dekoracijos ir daugybė sezoninių nuolaidų ne vienam susuka galvą. Daugeliui šeimų išlaidos dovanoms, renginiams ir pramogoms paskutinėmis metų savaitėmis tampa rimtu finansiniu išbandymu. Juolab, pastaruoju metu vis dažniau girdime apie sparčiai didėjančius vidutinius atlyginimus ir augančią gyventojų perkamąją galią.

Vis dėlto, besistiebiančios maisto produktų kainos šiemet žada vien šventinį stalą pabranginti apie 4,5 proc., t.y. „kalėdinė infliacija“ yra penkis kartus spartesnė nei vidutinė infliacija Lietuvoje.

Žinoma, galėtume pasidžiaugti, kad “šventinio stalo“ infliacija Lietuvoje yra gerokai mažesnė nei mūsų tautiečių Jungtinėje Karalystėje, kurioje kai kurių standartinių šventinių patiekalų kaina dėl smukusio svaro kurso ūgtelėjo dviženkliais skaičiais. Pavyzdžiui, tradicinis angliškas Kalėdų desertas – pudingas – šiemet pabrango daugiau nei penktadaliu, nes didžioji dalis ingredientų yra importuojama (riešutai, džiovinti vaisiai ir razinos), o gausiai naudojamo sviesto kaina yra 5 metų aukštumose. Kavos ir šokolado kainos per metus pasaulio rinkoje pašoko apie 20 proc., o Didžiosios Britanijos gyventojams – net apie 40 proc. Antra vertus, nereikėtų pamiršti ir fakto, kad Lietuvoje maisto produktai yra santykinai brangesni nei Vakarų Europoje.

Vidutiniškai Lietuvos gyventojai maisto produktams išleidžia penktąją dalį visų savo pajamų, kai Jungtinėje Karalystėje išlaidos maistui nesudaro ir dešimtadalio. Nuo 2009 metų šventiniam stalui skiriama suma ūgtelėjo 21 proc., t.y. dvigubai daugiau nei augo vidutinės prekių ir paslaugų kainos.

Guodžia tik tai, kad kalėdinė maisto produktų infliacija jau keleri metai auga lėčiau nei gyventojų neto darbo užmokestis. Šiemet „į rankas“ gaunamas darbo atlyginimas didėjo beveik dvigubai sparčiau nei augo pasirinktų maisto produktų kainos. O palyginti su 2009 metų rodikliu, darbo užmokestis po mokesčių ūgtelėjo apie 29 proc., kai šventinių vaišių kaina per tą patį laikotarpį padidėjo apie 21 proc.

Tiesa, faktinė „Kalėdinė infliacija“ gali būti gerokai didesnė, kadangi augant pajamoms, šeimos pereina prie labiau kokybiškų, sveikesnių ir, savaime suprantama, brangesnių maisto produktų. Pavyzdžiui, ekologiškų produktų paklausa Lietuvoje nuolat auga, per metus buvo parduota dvigubai daugiau ekologiškos mėsos produkcijos, trečdaliu daugiau – javų. Nemažai yra regioninių skirtumų: didmiesčiuose išlaidos šventiniam laikotarpiui apklausų duomenimis yra 20-30 proc. didesnės, nei vidutiniškai Lietuvoje. Įvairios gyventojų apklausos rodo, kad dovanoms šiemet yra planuojama skirti apie dešimtadaliu daugiau nei pernai.

Akivaizdu, kad šiemet Kalėdoms išleisime daugiau nei pernai.

 

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas