Jekaterina Rojaka: spartesnė infliacija Lietuvai kol kas nenaudinga


Asmeninio archyvo nuotr. DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka

2016-09-13 13:02

Kainų paradoksas tęsiasi: statistika fiksuoja kainų smukimą, bet išlaidos kasdienėms prekėms ir paslaugoms auga kaip „ant mielių“. Tiesa, sparčiausias Baltijos šalyse vidutinio bruto darbo užmokesčio augimas ir pamažu atsigaunančios žaliavų rinkos gali greitai įsukti infliacijos spiralę ir tuomet Lietuvos vartotojai pajus visus MMA didinimo estafetės „privalumus“ su kaupu.

Nors per mėnesį vartojimo kainų indeksas sumažėjo net 0,5 proc., panašu, kad mėnesinę defliaciją rudenį pakeis kainų šuolis: baigsis sezoninis drabužių ir avalynės išpardavimas, pamažu brangs maisto produktai, paslaugų kainos riesis į viršų. Vidutinė metinė infliacija nuosekliai kyla ir rugpjūtį siekė 0,4 proc. Palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, kainos Lietuvoje ūgtelėjo 0,8 proc.

Didžiausią įtaką tokiam ganėtinai sparčiam Europos kontekste kainų kilimui turėjo augantys paslaugų tarifai. Apie 6 proc. pabrango poilsio ir kultūros bei kavinių ir restoranų paslaugos. 3-4 proc. ūgtelėjo sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų kainos. Paslaugų infliacija, kurią labiausiai pastaruoju metu maitino augančios darbo sąnaudos, vis labiau „kompensuoja“ pigesnę energiją. Vartotojai irgi nujaučia bręstančius pokyčius – apklausos duomenimis, tris mėnesius iš eilės daugėja manančių, kad kainų augimas spartės. Kol kas infliacija Lietuvoje kyla dėl vykdomos politikos ir kainų konvergencijos. Jeigu už atskiras prekes mes jau šiandien mokame tiek pat kiek kiti europiečiai, tai paslaugos vis dar yra maždaug perpus pigesnės nei kitos ES šalyse. Taigi erdvės paslaugoms brangti dar yra – ji priklauso ir nuo politikų fantazijų (kol minimali mėnesinė alga yra politinis įrankis), ir nuo gyventojų darbo našumo bei pasiryžimo pirkti pabrangusias paslaugas.

Jeigu prie vidaus kainų didėjimo veiksnių prisidės ir išorės – energetinių išteklių bei kitų žaliavų brangimas, tuomet vartojimo kainos rinkoje gali sulaukti dar didesnio šuolio. Tiesa, euro zonoje infliacijos lūkesčiai išlieka žemi, kadangi ekonomika juda gerokai lėčiau, nei buvo prognozuota. Šis veiksnys iš dalies gali stabdyti infliacinius procesus Lietuvoje.

Kita vertus, euro zonai stagnuojant, negalima tikėtis reikšmingų pokyčių vykdomoje pinigų politikoje. Tai reiškia, kad palūkanų normos išliks žemos ir spartesnė infliacija Lietuvoje nei euro zonoje dar labiau „baus“ indėlininkus, kadangi jų laikomi indėliai bei visos santaupos pamažu paradinės savo vertę, o taip pat ir vartotojus, nes realaus darbo užmokesčio augimas sulėtės. Tuomet kentės pagrindinis ūkio augimo variklis – vidaus vartojimas. Taigi Europos centrinio banko išsvajota 2 proc. infliacija Lietuvai šiuo atveju atneš daugiau problemų, nei naudos.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas