Jekaterina Rojaka: vartojimo renesansas nesibaigia: erdvės skolintis dar turime

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka

2016-08-19 17:00

Vartojimo paskolos yra populiariausia paskolų rūšis, pernai jos sudarė net 38 proc. visų namų ūkiams išduotų paskolų skaičiaus. Subtili infliacija, augančios pajamos, besitraukiantis nedarbo lygis ir žemos palūkanų normos stiprina gyventojų pasitikėjimą bei skatina vartojimą. Paskolos vartojimui atsispyrė nuo dugno ir šiandien yra viena sparčiausiai augančių kredito kategorijų. Tačiau kaip ilgai tai gali tęstis ir ar tai nekelia grėsmės finansiniam namų ūkių stabilumui?

Lietuvos gyventojų įsiskolinimo lygis – vienas mažiausių Europoje, ir nenuostabu, kad vartojimo paskolų augimas yra kone du kartus spartesnis nei euro zonoje. Metinis šių kreditų pokytis gegužę siekė 9 proc., kai euro zonoje – 4,4 proc. Tiesa, paskolas vartojimui gyventojams siūlo ne tik griežtai centrinio banko prižiūrimos finansų įstaigos, bet ir kiti rinkos dalyviai, turintys teisę teikti vartojimo kreditus. Iš viso metų pradžioje buvo įregistruotos 66 tokios įmonės, įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformas, per kurias vartojimo paskolas gali teikti fiziniai asmenys. Vartojimo kredito davėjų populiarumas bei aktyvumas nuolat auga.

Per metus suteiktų vartojimo paskolų skaičius viršijo 840 tūkst., o suma pašoko ketvirtadaliu iki 430 mln. eurų. Bendrame vartojimo iki 5 metų paskolų portfelyje mažesni žaidėjai nurėžė jau trečdalį pyrago. Ir nors vidutinė jų išduodamų vartojimo kreditų suma 5-6 kartus mažesnė nei stambesnių finansų rinkos atstovų, mažiukų raumenys stiprėja. Pastarųjų mėnesių skolinimo rodikliai tik patvirtina bendrą tendenciją: vartojimo paskolos auga greičiau ir jų vidutinė suma palaipsniui didėja.

Vasarą vartojimo paskolos paprastai pasiekia piką. Ir tai yra susiję ne tik su planuojamomis šeimos atostogomis – dauguma gyventojų šilčiausiais metų mėnesiais stengiasi atlikti remonto arba statybos darbus. Vartojimo paskolos yra populiariausia paskolų rūšis, pernai jos sudarė net 38 proc. visų namų ūkiams išduotų paskolų skaičiaus. Žinoma, pagal sumą lyderio pozicijas tvirtai užima būsto paskolos. Tačiau populiarumui vartojimo kreditai neprilygsta kitoms paskolų rūšims. Vidutiniškai kas ketvirtas Lietuvos gyventojas, įskaitant vaikus ir pensininkus yra paėmęs vartojimo paskolą iš mažesnių bendrovių ar tarpusavio skolinimo platformų. Iš bankų – kas dvyliktas. Ir vis tiek, vartojimo paskolos Lietuvoje yra mažiau paplitę nei kitose Europos šalyse arba JAV.

Labiausiai vartojimo paskoloms augti padeda aukštesnis namų ūkių pasitikėjimas ir mažos palūkanų normos. Nemenkos įtakos turi ir besikeičianti vartotojų elgsena – apklausos rodo augantį gyventojų pasiryžimą įsigyti ilgalaikio naudojimo prekes, pavyzdžiui automobilius ir buitinę techniką. Beveik ketvirtadalis mano, kad šiuo metu yra tinkamas laikas įsigyti didesnius pirkinius, tokius kaip baldai, buitinė technika ir pan. Be to, tokiems pirkiniams yra ketinama išleisti daugiau. Rodikliams antrina ir mažmeninės prekybos tendencijos: sparčiai auga naujų lengvųjų transporto priemonių pardavimai.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas